Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Maladečina ir Vilniaus kraštas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Maladečina ir Vilniaus kraštas

Maladečina vs. Vilniaus kraštas

Maladèčina (arba Molodèčnas) – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, Minsko srityje, Ušos upės slėnyje, prie senojo kelio Vilnius–Minskas. Vilniaus kraštas (1920–1922 m. vadinta Vidurinė Lietuva, nuo 1925 m. Vilniaus vaivadija, alternatyviai kraštas 1922–1926 m. vadinosi Vilniaus žemė, kartais dar vadinama Vilnija) – rytinė ir pietrytinė Lietuvos dalis su Vilniumi, nuo 1919 m.

Panašumai tarp Maladečina ir Vilniaus kraštas

Maladečina ir Vilniaus kraštas turi 14 dalykų dažni (Unijapedija): Baltarusija, Baltarusijos TSR, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lyda, Minskas, Pirmasis pasaulinis karas, Tarybų Sąjunga, Vilniaus vaivadija, Vilnius, 1918 m., 1920 m., 1939 m., 1940 m..

Baltarusija

Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.

Baltarusija ir Maladečina · Baltarusija ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Baltarusijos TSR

Baltarusijos TSR (piln. Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika) (Беларуская Савецкая Сацыялістычная Рэспубліка (БССР)) – viena iš Tarybų Sąjungos respublikų, gyvavusi nuo 1919 iki 1991 metų.

Baltarusijos TSR ir Maladečina · Baltarusijos TSR ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Lenkija ir Maladečina · Lenkija ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Maladečina · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Lyda

Lydà – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, 112 km nuo Gardino, 40 km iki Lietuvos sienos.

Lyda ir Maladečina · Lyda ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Minskas

Mìnskas – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris.

Maladečina ir Minskas · Minskas ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Pirmasis pasaulinis karas

Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.

Maladečina ir Pirmasis pasaulinis karas · Pirmasis pasaulinis karas ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Tarybų Sąjunga

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.

Maladečina ir Tarybų Sąjunga · Tarybų Sąjunga ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus vaivadija

Vilniaus vaivadija – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje ir XX a. Lenkijos Respublikoje.

Maladečina ir Vilniaus vaivadija · Vilniaus kraštas ir Vilniaus vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė.

Maladečina ir Vilnius · Vilniaus kraštas ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »

1918 m.

1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1918 m. ir Maladečina · 1918 m. ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

1920 m.

1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1920 m. ir Maladečina · 1920 m. ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

1939 m.

1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1939 m. ir Maladečina · 1939 m. ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

1940 m.

1940 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1940 m. ir Maladečina · 1940 m. ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Maladečina ir Vilniaus kraštas

Maladečina yra 67 santykius, o Vilniaus kraštas turi 123. Kaip jie turi bendro 14, Jaccard indeksas yra 7.37% = 14 / (67 + 123).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Maladečina ir Vilniaus kraštas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »