Marienburgo apgultis (1410) ir Žalgirio mūšis

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Marienburgo apgultis (1410) ir Žalgirio mūšis

Marienburgo apgultis (1410) vs. Žalgirio mūšis

250px Marienburgo apgultis buvo nesėkmingas Jogailos vadovaujamų Lenkijos-Lietuvos pajėgų bandymas užimti Teutonų ordino sostinę, Marienburgo pilį. Žalgirio mūšis – 1410 m.

Žalgirio mūšio laukas

Obeliskas ir stiebai su jungtinės Lenkijos karalystės ir LDK kariuomenės padalinių ženklais Dabartiniais laikais sudarytas žemėlapis su Žalgirio mūšio lauku, koks jis, tikėtina, buvo XV a. pr. Žalgirio mūšio laukas – teritorija šiaurės vakarų Lenkijoje: Varmijos Mozūrų vaivadijos Ostrudos apskrityje, tarp Liudviksdorfo, Ulnovo ir Stembarko kaimų.

Marienburgo apgultis (1410) ir Žalgirio mūšio laukas · Žalgirio mūšio laukas ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Jogaila

Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.

Jogaila ir Marienburgo apgultis (1410) · Jogaila ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Lenkijos karalystė

Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.

Lenkijos karalystė ir Marienburgo apgultis (1410) · Lenkijos karalystė ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Lenkijos-Lietuvos–Vokiečių ordino karas

Žalgirio mūšis – Jan Matejko paveikslas Lenkijos-Lietuvos–Vokiečių ordino karas, Didysis karas vyko 1409-1411 tarp sąjungininkų – Lietuvos ir Lenkijos iš vienos pusės ir Vokiečių ordino, palaikomo riterių iš visos Vakarų Europos, iš kitos pusės.

Lenkijos-Lietuvos–Vokiečių ordino karas ir Marienburgo apgultis (1410) · Lenkijos-Lietuvos–Vokiečių ordino karas ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Marienburgo apgultis (1410) · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Malborkas

Malborkas arba Marienburgas (lenk. Malbork,; istoriškai ir liet. Malbarkas, Malburgas) yra miestas šiaurinėje Lenkijoje, Pamario vaivadijoje prie Nogato upės.

Malborkas ir Marienburgo apgultis (1410) · Malborkas ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Ulrichas fon Jungingenas

Ulrichas fon Jungingenas (1360 m. Hohenfelsas, Švabija – 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšio laukas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.

Marienburgo apgultis (1410) ir Ulrichas fon Jungingenas · Ulrichas fon Jungingenas ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Marienburgo apgultis (1410) ir Vokiečių ordinas · Vokiečių ordinas ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

Vytautas Didysis

Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.

Marienburgo apgultis (1410) ir Vytautas Didysis · Vytautas Didysis ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »

1410 m.

1410 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1410 m. ir Marienburgo apgultis (1410) · 1410 m. ir Žalgirio mūšis · Žiūrėti daugiau »