Greičiau nei naršyklėje!
16 santykiai: Albert Einstein, Atomas, Boro teorija, Difrakcija, Elektronas, Erwin Schrödinger, Heraklitas, Idealiosios dujos, Interferencija, James Clerk Maxwell, Laukas (fizika), Ludwig Boltzmann, Max Planck, Neutronas, Protonas, Visata.
Albert Einstein
Albertas Einšteinas (1879 m. kovo 14 d. Ulme, Vokietijoje – 1955 m. balandžio 18 d. Prinstone, JAV) – Vokietijos ir Jungtinių Valstijų fizikas, suformulavęs specialiąjąreliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąjąreliatyvumo teoriją.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Albert Einstein · Žiūrėti daugiau »
Atomas
Atomo schema Atomas (– ‘nedalus’) – mažiausia elektriškai neutrali ir chemiškai nedali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines ir fizikines savybes.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Atomas · Žiūrėti daugiau »
Boro teorija
Boro teorija (postulatai), kuriąsukūrė N. Boras, paaiškina vandenilio atomo išspinduliuoto ar sugerto fotono dažnio priklausomybę, priklausomai nuo to, iš kokios kvantizuotos būsenos (orbitos) elektronas perėjo į kokią.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Boro teorija · Žiūrėti daugiau »
Difrakcija
Difrakcija Difrakcija (nuo lot. „diffringere“, „skaidyti į dalis“, „sklaidyti“) – bet koks nuokrypis nuo bangų tiesaeigio sklidimo, nepaaiškinamas bangos atspindžiu arba lūžiu.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Difrakcija · Žiūrėti daugiau »
Elektronas
Elektronas (e−) – stabili elementarioji dalelė, turinti neigiamąkrūvį (-1,6022·10-19 C) ir 9,1094·10-31 kg arba 0,0005486 a.m.v masę.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Elektronas · Žiūrėti daugiau »
Erwin Schrödinger
Ervinas Šriodingeris Ervinas Šriodingeris (iki šiol daugelyje šaltinių rasime Ervinas Šrėdingeris arba Ervinas Šredingeris – Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödinger; 1887 m. rugpjūčio 12 d. – 1961 m. sausio 4 d.), austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Erwin Schrödinger · Žiūrėti daugiau »
Heraklitas
Heraklitas (Herakleitas; apie 544 m. pr. m. e. Mažosios Azijos mieste Efese – 483 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas, Parmenido amžininkas.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Heraklitas · Žiūrėti daugiau »
Idealiosios dujos
Idealiųjų dujų molekulės nesąveikauja tarpusavyje o tik susiduria su indo sienelėmis. Susidūrimai sukuria slėgį. Idealiosios dujos termodinamikoje – supaprastintas fizikinis požiūris į dujas, kuriame paprasčiausiu atveju tariama jog dujų molekulės visiškai nesąveikauja tarpusavyje ir tik susiduria su indo sienelėmis.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Idealiosios dujos · Žiūrėti daugiau »
Interferencija
lazeriu Šviesos interferencija – reiškinys, kai dvi ar kelios erdvėje sklindančios koherentinės bangos susideda sudarydamos iš eilės besikeičiančias šviesias ir tamsias juostas.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Interferencija · Žiūrėti daugiau »
James Clerk Maxwell
Džeimsas Klarkas Maksvelas (1831 m. birželio 13 d. – 1879 m. lapkričio 5 d.) – įžymus škotų fizikas.
Nauja!!: Materija (fizika) ir James Clerk Maxwell · Žiūrėti daugiau »
Laukas (fizika)
Magnetinio lauko linijos Laukas – fizikinė erdvė, kurioje reiškiasi jėgos, jų sąveika.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Laukas (fizika) · Žiūrėti daugiau »
Ludwig Boltzmann
Liudvigas Eduardas Bolcmanas (1844 m. vasario 20 d. – 1906 m. rugsėjo 5 d.) – austrų fizikas, vienas molekulinės kinetinės teorijos kūrėjų.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Ludwig Boltzmann · Žiūrėti daugiau »
Max Planck
Maksas Plankas (1858 m. balandžio 23 d. Kylis, Vokietija – 1947 m. spalio 4 d. Getingenas, Vokietija) – vokiečių fizikas teoretikas ir Nobelio fizikos premijos laureatas.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Max Planck · Žiūrėti daugiau »
Neutronas
Neutronas – neturinti elektrinio krūvio subatominė dalelė (nukleonas), kurios masė yra 939,6 MeV/c² (1,6749 × 10−27 kg, kiek didesnė už protono. Jo antidalelė – antineutronas. Gali susidaryti, protonui išspinduliavus pozitronąarba pasigavus elektroną. Neutronui pasigavus pozitronąarba išspinduliavus elektroną, susidaro protonas. Laisvas neutronas skyla į elektroną, antineutrinąir tampa protonu. Skilimas vyksta dėl to, kad neutrono masė yra šiek tiek didesnė už protono ir jam yra energetiškai naudingiau suskilti. Vidutinė gyvavimo trukmė yra 886s. Neutronus sunkiai sugeria įvairios medžiagos, tačiau, pataikę į branduolius, jie lengvai sukelia skilimąarba naujų izotopų susidarymą, atitinkamai – ir stiprų antrinį radioaktyvumą. Tuo atveju, kai izotopų skilimo metu susidaro daugiau neutronų, nei sunaudojama skaidymui, kyla grandininė branduolinė reakcija. Tokiomis savybėmis pasižymi kai kurie urano, plutonio, torio izotopai. Branduolių skaidymo, pataikius neutronui, efektyvumas gana smarkiai priklauso nuo neutronų greičio: lėtesni neutronai branduolius skaido lengviau, dėl to neutronų lėtinimui naudojami įvairūs lengvųjų elementų mišiniai, pvz., vandenilio junginiai, anglis ir pan. Neutronų pluoštas, sklisdamas medžiaga, praktiškai nesąveikauja su atomų arba molekulių elektroniniais apvalkalais, nes neutronai neturi krūvio. Neutronai sąveikauja tiktai su branduoliais, todėl jie skvarbesni už elektringas daleles. Neutronams sąveikaujant su medžiaga vyksta šie procesai: tamprusis ir netamprusis jų išsklaidymas nuo branduolių, taip pat neutronų pagavimas ir sunkiųjų branduolių dalijimasis. Šie reiškiniai vyksta vienas greta kito, ir jų tikimybės kinta savotišku būdu priklausomai nuo nuklido charakteristikos ir nuo neutrono energijos. Greituosius neutronus branduoliai daugiausia išsklaido. 1932 metų vasario 27 d. atlikęs įtikinamus eksperimentus, Kavendišo (Anglija) laboratorijos darbuotojas Džeimsas Čadvikas (James Chadwick) paskelbė, kad atrastas neutronas. Už šį atradimąDžeimsas Čadvikas 1935 m. apdovanotas Nobelio premija.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Neutronas · Žiūrėti daugiau »
Protonas
Protonas (prōton – pìrma) – stabili subatominė dalelė, turinti teigiamąvieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27 kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono).
Nauja!!: Materija (fizika) ir Protonas · Žiūrėti daugiau »
Visata
Visata – erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis materialusis pasaulis, kartais vadinamas kosmosu.
Nauja!!: Materija (fizika) ir Visata · Žiūrėti daugiau »
