Panašumai tarp Mazovija ir Mazovijos kunigaikštystė
Mazovija ir Mazovijos kunigaikštystė turi 17 dalykų dažni (Unijapedija): Didžioji Lenkija, Konradas I Mazovietis, Krėvos sutartis, Kujavija, Kulmo žemė, Lenkija, Lenkijos karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mazovai, Mazovijos vaivadija (1529–1795), Meška I, Piastai, Plockas, Prūsai, Varšuva, Vokiečių ordinas, Vysla.
Didžioji Lenkija
Didžioji Lenkija – istorinis regionas vidurio vakarų Lenkijoje, tarp Vyslos ir Odros upių.
Didžioji Lenkija ir Mazovija · Didžioji Lenkija ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Konradas I Mazovietis
Konradas I Mazovietis (1187 m. ar 1188 m. – 1247 m. rugpjūčio 31 d.) – nuo 1202 m.
Konradas I Mazovietis ir Mazovija · Konradas I Mazovietis ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Krėvos sutartis
Krėvos pilyje'' Krėvos sutartis, Krėvos unija – 1385 m.
Krėvos sutartis ir Mazovija · Krėvos sutartis ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Kujavija
Kujavija – istorinė žemė šiaurės Lenkijoje, Kujavijos Pamario vaivadijoje.
Kujavija ir Mazovija · Kujavija ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Kulmo žemė
Kulmo žemė (prūs. Kulms) – nedidelis istorinis regionas dabartinėje vidurio Lenkijoje, tarp Vyslos ir Druvinčios upių.
Kulmo žemė ir Mazovija · Kulmo žemė ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Mazovija · Lenkija ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Lenkijos karalystė
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Lenkijos karalystė ir Mazovija · Lenkijos karalystė ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mazovija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Mazovai
Mazovai (mazoviškai:Masovsany) – etnografinė lenkų tautos žmonių grupė gyvenanti Lenkijos Mazovijos regione Palenkės vaivadijos vakaruose ir Mazovijos vaivadijoje.
Mazovai ir Mazovija · Mazovai ir Mazovijos kunigaikštystė ·
Mazovijos vaivadija (1529–1795)
Mazovijos vaivadija XVII a. Mazovijos regionas Mazovijos vaivadija – 1529-1569 m. Lenkijos karalystės Didžiosios Lenkijos provincijos, o 1569-1795 m. - Abiejų Tautų Respublikos, Lenkijos karalystės karūnos administracinis teritorinis vienetas.
Mazovija ir Mazovijos vaivadija (1529–1795) · Mazovijos kunigaikštystė ir Mazovijos vaivadija (1529–1795) ·
Meška I
Meška I (apie 922 m. ar 935 m. – 992 m. gegužės 25 d.) – lenkų kunigaikštis ir pirmas istorinis Lenkijos valdovas. Piastų dinastijos atstovas, legendinio Zemomyslo sūnus ir Lesteko anūkas. Meška I buvo Boleslovo I tėvas.
Mazovija ir Meška I · Mazovijos kunigaikštystė ir Meška I ·
Piastai
Piastų herbasPiastai – pirmoji istorinė karališkoji lenkų dinastija.
Mazovija ir Piastai · Mazovijos kunigaikštystė ir Piastai ·
Plockas
Plòckas – miestas vidurio Lenkijoje, prie Vyslos upės.
Mazovija ir Plockas · Mazovijos kunigaikštystė ir Plockas ·
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Mazovija ir Prūsai · Mazovijos kunigaikštystė ir Prūsai ·
Varšuva
Váršuva – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis.
Mazovija ir Varšuva · Mazovijos kunigaikštystė ir Varšuva ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Mazovija ir Vokiečių ordinas · Mazovijos kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas ·
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Mazovija ir Mazovijos kunigaikštystė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Mazovija ir Mazovijos kunigaikštystė panašumų
Palyginimas tarp Mazovija ir Mazovijos kunigaikštystė
Mazovija yra 47 santykius, o Mazovijos kunigaikštystė turi 59. Kaip jie turi bendro 17, Jaccard indeksas yra 16.04% = 17 / (47 + 59).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Mazovija ir Mazovijos kunigaikštystė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: