Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Merkinės vaivadija ir Trakų vaivadija
Merkinės vaivadija ir Trakų vaivadija turi 18 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Alytus, Balstogės departamentas, Gardino vaivadija, Lazdijai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Merkinė, Naujoji Rytų Prūsija, Nemunaitis, Prūsijos karalystė, Prienai, Rusijos imperija, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Vištytis (miestelis), Vilkaviškis, Vilniaus gubernija, Vilniaus vaivadija, 1793 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Merkinės vaivadija · Abiejų Tautų Respublika ir Trakų vaivadija ·
Alytus
Alytus – didžiausias pietų Lietuvos, šeštas pagal dydį šalies miestas.
Alytus ir Merkinės vaivadija · Alytus ir Trakų vaivadija ·
Balstogės departamentas
Balstogės departamentas – 1795–1807 m. buvo vienas iš dviejų Naujosios Rytų Prūsijos provincijos departamentų.
Balstogės departamentas ir Merkinės vaivadija · Balstogės departamentas ir Trakų vaivadija ·
Gardino vaivadija
Gardino vaivadija – buvo trumpalaikis Abiejų Tautų Respublikos, LDK administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs nuo 1793 m. iki 1794 m. pradžios, dabartinės Baltarusijos šiaurės vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose.
Gardino vaivadija ir Merkinės vaivadija · Gardino vaivadija ir Trakų vaivadija ·
Lazdijai
Lazdijai – miestas pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus, 7 km nuo sienos su Lenkija.
Lazdijai ir Merkinės vaivadija · Lazdijai ir Trakų vaivadija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Merkinės vaivadija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Trakų vaivadija ·
Merkinė
Merkinė – miestelis Varėnos rajono savivaldybėje, prie kelių, ir sankryžos, Nemuno (dešiniajame jo krante), Merkio ir Stangės santakoje, Dzūkijos nacionaliniame parke.
Merkinė ir Merkinės vaivadija · Merkinė ir Trakų vaivadija ·
Naujoji Rytų Prūsija
Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m.
Merkinės vaivadija ir Naujoji Rytų Prūsija · Naujoji Rytų Prūsija ir Trakų vaivadija ·
Nemunaitis
Nemunaitis – miestelis Alytaus rajono savivaldybėje, 18 km į pietus nuo Alytaus, 9 km į vakarus nuo kelio, dešiniajame Nemuno krante.
Merkinės vaivadija ir Nemunaitis · Nemunaitis ir Trakų vaivadija ·
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Merkinės vaivadija ir Prūsijos karalystė · Prūsijos karalystė ir Trakų vaivadija ·
Prienai
Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, abipus Nemuno.
Merkinės vaivadija ir Prienai · Prienai ir Trakų vaivadija ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Merkinės vaivadija ir Rusijos imperija · Rusijos imperija ir Trakų vaivadija ·
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Merkinės vaivadija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Trakų vaivadija ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ·
Vištytis (miestelis)
Vištytis – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybės vakaruose, Vištyčio ežero šiaurės rytinėje pakrantėje, į pietus nuo Kybartų.
Merkinės vaivadija ir Vištytis (miestelis) · Trakų vaivadija ir Vištytis (miestelis) ·
Vilkaviškis
Vilkaviškis – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 23 km į šiaurės vakarus nuo Marijampolės.
Merkinės vaivadija ir Vilkaviškis · Trakų vaivadija ir Vilkaviškis ·
Vilniaus gubernija
Vilniaus gubernija – Rusijos imperijos gubernija, Vilniaus generalgubernatorijos dalis.
Merkinės vaivadija ir Vilniaus gubernija · Trakų vaivadija ir Vilniaus gubernija ·
Vilniaus vaivadija
Vilniaus vaivadija – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje ir XX a. Lenkijos Respublikoje.
Merkinės vaivadija ir Vilniaus vaivadija · Trakų vaivadija ir Vilniaus vaivadija ·
1793 m.
1793 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1793 m. ir Merkinės vaivadija · 1793 m. ir Trakų vaivadija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Merkinės vaivadija ir Trakų vaivadija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Merkinės vaivadija ir Trakų vaivadija panašumų
Palyginimas tarp Merkinės vaivadija ir Trakų vaivadija
Merkinės vaivadija yra 62 santykius, o Trakų vaivadija turi 99. Kaip jie turi bendro 18, Jaccard indeksas yra 11.18% = 18 / (62 + 99).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Merkinės vaivadija ir Trakų vaivadija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
