Panašumai tarp Mikalojus Kristupas Chaleckis ir Naugarduko vaivada
Mikalojus Kristupas Chaleckis ir Naugarduko vaivada turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Jurgis Chreptavičius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Petras Kazimieras Vėževičius, 1589 m., 1618 m., 1642 m., 1650 m., 1653 m..
Jurgis Chreptavičius
Jurgis Chreptavičius (1586 m., Višnevas – 1650 m.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Smolensko (1639–1643 m.) ir Žemaitijos kaštelionas (1643–1645 m.), Pernu (1645–1646) ir Naugarduko vaivada (1646–1650 m.).
Jurgis Chreptavičius ir Mikalojus Kristupas Chaleckis · Jurgis Chreptavičius ir Naugarduko vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mikalojus Kristupas Chaleckis · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Naugarduko vaivada ·
Petras Kazimieras Vėževičius
Herbas „Leliva“ Petras Kazimieras Vėževičius (m. 1658 m. balandžio 2 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Smolensko vaitas 1650–1657 m., Mstislavlio vaitas 1657 metais, Naugarduko vaivada nuo 1653 metų, Smolensko kapitonas 1651–1652 metais, Oršos vaitas 1650–1657 m., Lietuvos Tribunolo maršalka 1645 metais, Mstislavlio pakamaris 1644 metais, Smolensko pavaivadis 1643–1653 m., Mstislavlio stalininkas 1632 metais.
Mikalojus Kristupas Chaleckis ir Petras Kazimieras Vėževičius · Naugarduko vaivada ir Petras Kazimieras Vėževičius ·
1589 m.
1589 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1589 m. ir Mikalojus Kristupas Chaleckis · 1589 m. ir Naugarduko vaivada ·
1618 m.
1618 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1618 m. ir Mikalojus Kristupas Chaleckis · 1618 m. ir Naugarduko vaivada ·
1642 m.
1642 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1642 m. ir Mikalojus Kristupas Chaleckis · 1642 m. ir Naugarduko vaivada ·
1650 m.
1650 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1650 m. ir Mikalojus Kristupas Chaleckis · 1650 m. ir Naugarduko vaivada ·
1653 m.
1653 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1653 m. ir Mikalojus Kristupas Chaleckis · 1653 m. ir Naugarduko vaivada ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Mikalojus Kristupas Chaleckis ir Naugarduko vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Mikalojus Kristupas Chaleckis ir Naugarduko vaivada panašumų
Palyginimas tarp Mikalojus Kristupas Chaleckis ir Naugarduko vaivada
Mikalojus Kristupas Chaleckis yra 17 santykius, o Naugarduko vaivada turi 111. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 6.25% = 8 / (17 + 111).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Mikalojus Kristupas Chaleckis ir Naugarduko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: