Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Ostapas Valavičius
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Ostapas Valavičius turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): Jonas Chodkevičius, Kristupas Radvila Perkūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos dvaro maršalka, Livonijos karas, Steponas Batoras, Trakų kaštelionas, Vilniaus vaivada, 1565 m., 1569 m., 1579 m., 1582 m., 1586 m..
Jonas Chodkevičius
Jonas Chodkevičius (kitaip – Jonas Jeronimaitis Chodkevičius; balt. Ян Геранімавіч Хадкевіч, ukr. Ян Ходкевич, lenk. Jan Hieronimowicz Chodkiewicz, rus. Ян Иеронимович Ходкевич, apie 1537 m. – 1579 m. rugpjūčio 4 d., pakeliui į Polocką; palaidotas Vilniuje), Jeronimo sūnus, LDK didikas iš Chodkevičių giminės, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis maršalka, LDK delegacijos Liublino seime vadovas, Livonijos valdytojas.
Jonas Chodkevičius ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Jonas Chodkevičius ir Ostapas Valavičius ·
Kristupas Radvila Perkūnas
Kristupas Radvila Perkūnas (1547 m. Vilniuje – 1603 m. lapkričio 20 d. Lososnoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Kristupas Radvila Perkūnas ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Kristupas Radvila Perkūnas ir Ostapas Valavičius ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Ostapas Valavičius ·
Lietuvos dvaro maršalka
Lietuvos dvaro maršalkos herbasLietuvos dvaro maršalka – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.
Lietuvos dvaro maršalka ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Lietuvos dvaro maršalka ir Ostapas Valavičius ·
Livonijos karas
Livonijos karas (1558–1583) buvo ilga karų serija tarp Rusijos carystės ir jos vakarinių kaimynų (Danijos-Norvegijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės) dėl buvusio Livonijos ordino teritorijos kontrolės.
Livonijos karas ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Livonijos karas ir Ostapas Valavičius ·
Steponas Batoras
Janas Mateika. Steponas Batoras prie Pskovo (1872 m.) ATR Stepono Batoro valdymo laikais Vavelyje Atminimo lenta Vilniaus universiteto Didžiajame kieme Steponas Batoras (lenk. Stefan Batory; vengr. Báthory István, 1533 m. rugsėjo 27 d. – 1586 m. gruodžio 12 d.) – Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576 m.), Lenkijos karalius (1575–1586 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586 m.). Valdė kartu su Ona Jogailaite.
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Steponas Batoras · Ostapas Valavičius ir Steponas Batoras ·
Trakų kaštelionas
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Trakų kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Trakų vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Trakų vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Trakų kaštelionas · Ostapas Valavičius ir Trakų kaštelionas ·
Vilniaus vaivada
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Vilniaus vaivada · Ostapas Valavičius ir Vilniaus vaivada ·
1565 m.
1565 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1565 m. ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · 1565 m. ir Ostapas Valavičius ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · 1569 m. ir Ostapas Valavičius ·
1579 m.
1579 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1579 m. ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · 1579 m. ir Ostapas Valavičius ·
1582 m.
1582 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1582 m. ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · 1582 m. ir Ostapas Valavičius ·
1586 m.
1586 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1586 m. ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · 1586 m. ir Ostapas Valavičius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Ostapas Valavičius turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Ostapas Valavičius panašumų
Palyginimas tarp Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Ostapas Valavičius
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis yra 87 santykius, o Ostapas Valavičius turi 61. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 8.78% = 13 / (87 + 61).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Ostapas Valavičius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
