Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Vilniaus vaivada

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Vilniaus vaivada

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis vs. Vilniaus vaivada

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549 m. rugpjūčio 2 d. Čmieluve – 1616 m. vasario 28 d. Nesvyžiuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas, kartografas. Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Panašumai tarp Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Vilniaus vaivada

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Vilniaus vaivada turi 15 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Albertas Vaitiekus Manvydas, Jonas Glebavičius, Jonas Karolis Chodkevičius, Kristupas Radvila Perkūnas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Magdeburgo teisė, Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojus Radvilaitis, 1549 m., 1565 m., 1569 m., 1584 m., 1604 m., 1616 m..

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Abiejų Tautų Respublika ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Abiejų Tautų Respublika ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Albertas Vaitiekus Manvydas

Albertas Vaitiekus Manvydas (apie 1370–1423 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo kunigaikštis, valstybės ir karinis veikėjas.

Albertas Vaitiekus Manvydas ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Albertas Vaitiekus Manvydas ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Jonas Glebavičius

Jonas Glebavičius (apie 1480–1549 m. balandžio 23 d.) – LDK valstybinis veikėjas.

Jonas Glebavičius ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Jonas Glebavičius ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Jonas Karolis Chodkevičius

Jonas Karolis Chodkevičius (balt. Ян Караль Хадкевіч, ukr. Ян Кароль Ходкевич, lenk. Jan Karol Chodkiewicz, rus. Ян Кароль Ходкевич, 1570 (arba – 1571) m. Vilniuje – 1621 m. rugsėjo 24 d. Chotyne, palaidotas Ostroge, Ukraina) – Jono sūnus, žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų, garsus Lietuvos–Lenkijos karo vadas (nuo 1600 m. lauko etmonas, nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas) ir Lietuvos valstybės veikėjas (nuo 1599 m. Žemaičių seniūnas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada).

Jonas Karolis Chodkevičius ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Jonas Karolis Chodkevičius ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Kristupas Radvila Perkūnas

Kristupas Radvila Perkūnas (1547 m. Vilniuje – 1603 m. lapkričio 20 d. Lososnoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Kristupas Radvila Perkūnas ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Kristupas Radvila Perkūnas ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Magdeburgo teisė

Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.

Magdeburgo teisė ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · Magdeburgo teisė ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Radvila Juodasis

Mikalojus Radvila Juodasis (1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje –1565 m. gegužės 28 d. Lukiškėse) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, ir reformacijos veikėjas.

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Mikalojus Radvila Juodasis · Mikalojus Radvila Juodasis ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Mikalojus Radvilaitis

Mikalojus Radvilaitis (kitaip vadinamas Mikalojumi Radvila Senuoju,,, g. po 1450 m. – 1509 m. liepos 16 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Mikalojus Radvilaitis · Mikalojus Radvilaitis ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

1549 m.

1549 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1549 m. ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · 1549 m. ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

1565 m.

1565 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1565 m. ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · 1565 m. ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

1569 m.

1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1569 m. ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · 1569 m. ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

1584 m.

1584 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1584 m. ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · 1584 m. ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

1604 m.

1604 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1604 m. ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · 1604 m. ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

1616 m.

1616 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1616 m. ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis · 1616 m. ir Vilniaus vaivada · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Vilniaus vaivada

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis yra 87 santykius, o Vilniaus vaivada turi 107. Kaip jie turi bendro 15, Jaccard indeksas yra 7.73% = 15 / (87 + 107).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Vilniaus vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »