Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Mikalojus Radvila II ir Vilniaus vaivada
Mikalojus Radvila II ir Vilniaus vaivada turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Albertas Goštautas, Albertas Vaitiekus Manvydas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Mikalojus Radvilaitis, 1509 m., 1510 m., 1522 m..
Albertas Goštautas
Albertas Goštautas įteikia Lietuvos Statutądidžiajam kunigaikščiui. Proginė lito moneta Albertas Goštautas (arba Albrechtas Goštautas, 1480 – 1539 m. gruodžio mėn.) – Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius.
Albertas Goštautas ir Mikalojus Radvila II · Albertas Goštautas ir Vilniaus vaivada ·
Albertas Vaitiekus Manvydas
Albertas Vaitiekus Manvydas (apie 1370–1423 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo kunigaikštis, valstybės ir karinis veikėjas.
Albertas Vaitiekus Manvydas ir Mikalojus Radvila II · Albertas Vaitiekus Manvydas ir Vilniaus vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mikalojus Radvila II · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vaivada ·
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Lietuvos didysis etmonas ir Mikalojus Radvila II · Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada ·
Mikalojus Radvilaitis
Mikalojus Radvilaitis (kitaip vadinamas Mikalojumi Radvila Senuoju,,, g. po 1450 m. – 1509 m. liepos 16 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.
Mikalojus Radvila II ir Mikalojus Radvilaitis · Mikalojus Radvilaitis ir Vilniaus vaivada ·
1509 m.
1509 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1509 m. ir Mikalojus Radvila II · 1509 m. ir Vilniaus vaivada ·
1510 m.
1510 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1510 m. ir Mikalojus Radvila II · 1510 m. ir Vilniaus vaivada ·
1522 m.
1522 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1522 m. ir Mikalojus Radvila II · 1522 m. ir Vilniaus vaivada ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Mikalojus Radvila II ir Vilniaus vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Mikalojus Radvila II ir Vilniaus vaivada panašumų
Palyginimas tarp Mikalojus Radvila II ir Vilniaus vaivada
Mikalojus Radvila II yra 44 santykius, o Vilniaus vaivada turi 107. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 5.30% = 8 / (44 + 107).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Mikalojus Radvila II ir Vilniaus vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
