Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Mikalojus Sapiega ir Vitebsko vaivada

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Mikalojus Sapiega ir Vitebsko vaivada

Mikalojus Sapiega vs. Vitebsko vaivada

Mikalojus Sapiega (apie 1545–1599 m. lapkričio 1 d.) – LDK valstybinis veikėjas. Vitebsko vaivadijos herbas Vitebsko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Vitebsko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Vitebsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.

Panašumai tarp Mikalojus Sapiega ir Vitebsko vaivada

Mikalojus Sapiega ir Vitebsko vaivada turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Ivanas Sapiega, Jonas Zaviša, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Stanislovas Pacas, 1528 m., 1564 m., 1565 m., 1588 m., 1599 m., 1626 m..

Ivanas Sapiega

Ivanas Sapiega, Jonas Sapiega, Ivaška Sapiega (apie 1431 m. – 1517 m. gruodžio 4 d. Morduose) – nuo 1502 m.

Ivanas Sapiega ir Mikalojus Sapiega · Ivanas Sapiega ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Jonas Zaviša

Jonas Zaviša (apie 1550–1626 m.) – LDK valstybinis veikėjas.

Jonas Zaviša ir Mikalojus Sapiega · Jonas Zaviša ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mikalojus Sapiega · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Stanislovas Pacas

Stanislovas Pacas (apie 1525–1588) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis pastalininkis (1552–1566 m.), Vitebsko vaivada (1566–1588 m.), Suražo, Veližo ir Trabos seniūnas.

Mikalojus Sapiega ir Stanislovas Pacas · Stanislovas Pacas ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1528 m.

1528 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1528 m. ir Mikalojus Sapiega · 1528 m. ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1564 m.

1564 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1564 m. ir Mikalojus Sapiega · 1564 m. ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1565 m.

1565 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1565 m. ir Mikalojus Sapiega · 1565 m. ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1588 m.

1588 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1588 m. ir Mikalojus Sapiega · 1588 m. ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1599 m.

1599 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1599 m. ir Mikalojus Sapiega · 1599 m. ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

1626 m.

1626 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1626 m. ir Mikalojus Sapiega · 1626 m. ir Vitebsko vaivada · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Mikalojus Sapiega ir Vitebsko vaivada

Mikalojus Sapiega yra 43 santykius, o Vitebsko vaivada turi 102. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 6.90% = 10 / (43 + 102).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Mikalojus Sapiega ir Vitebsko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »