Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Mykolas Juozapas Masalskis ir Vilniaus kaštelionas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Mykolas Juozapas Masalskis ir Vilniaus kaštelionas

Mykolas Juozapas Masalskis vs. Vilniaus kaštelionas

Mykolas Juozapas Masalskis (1697 m. Trakuose – 1768 m. sausio 20 d.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas. Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.

Panašumai tarp Mykolas Juozapas Masalskis ir Vilniaus kaštelionas

Mykolas Juozapas Masalskis ir Vilniaus kaštelionas turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Ignotas Oginskis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Mykolas Frederikas Čartoriskis, Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, 1724 m., 1741 m., 1742 m., 1744 m., 1768 m..

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Abiejų Tautų Respublika ir Mykolas Juozapas Masalskis · Abiejų Tautų Respublika ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Ignotas Oginskis

Ignotas Oginskis (1698 m. – 1775 m. vasario 26 d. Halėje, Vokietija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.

Ignotas Oginskis ir Mykolas Juozapas Masalskis · Ignotas Oginskis ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mykolas Juozapas Masalskis · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos didysis etmonas

LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.

Lietuvos didysis etmonas ir Mykolas Juozapas Masalskis · Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Mykolas Frederikas Čartoriskis

Mykolas Frederikas Čartoriskis (1696 m. balandžio 26 d. Varšuva – 1775 m. rugpjūčio 13 d. Varšuva) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Mykolas Frederikas Čartoriskis ir Mykolas Juozapas Masalskis · Mykolas Frederikas Čartoriskis ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė

Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė (1702 m. birželio 13 d. Olykoje – 1762 m. sausio 3 d. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Mykolas Juozapas Masalskis ir Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė · Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1724 m.

1724 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1724 m. ir Mykolas Juozapas Masalskis · 1724 m. ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1741 m.

1741 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1741 m. ir Mykolas Juozapas Masalskis · 1741 m. ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1742 m.

1742 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1742 m. ir Mykolas Juozapas Masalskis · 1742 m. ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1744 m.

1744 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1744 m. ir Mykolas Juozapas Masalskis · 1744 m. ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

1768 m.

1768 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1768 m. ir Mykolas Juozapas Masalskis · 1768 m. ir Vilniaus kaštelionas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Mykolas Juozapas Masalskis ir Vilniaus kaštelionas

Mykolas Juozapas Masalskis yra 61 santykius, o Vilniaus kaštelionas turi 127. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 5.85% = 11 / (61 + 127).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Mykolas Juozapas Masalskis ir Vilniaus kaštelionas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »