Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Vilniaus vaivada
Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Vilniaus vaivada turi 15 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Kazimieras Dominykas Oginskis, Kazimieras Jonas Sapiega, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Liudvikas Pociejus, Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, Vilniaus kaštelionas, 1703 m., 1706 m., 1707 m., 1730 m., 1733 m., 1735 m., 1744 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · Abiejų Tautų Respublika ir Vilniaus vaivada ·
Kazimieras Dominykas Oginskis
Kazimieras Dominykas Oginskis (po 1660 m. – 1733 m. spalio 10 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas, poetas.
Kazimieras Dominykas Oginskis ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · Kazimieras Dominykas Oginskis ir Vilniaus vaivada ·
Kazimieras Jonas Sapiega
Kazimieras Jonas Sapiega (1637 m. – 1720 m. kovo 13 d. Gardine) – LDK didikas, Sapiegų giminės atstovas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas.
Kazimieras Jonas Sapiega ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · Kazimieras Jonas Sapiega ir Vilniaus vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vaivada ·
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Lietuvos didysis etmonas ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada ·
Liudvikas Pociejus
Liudvikas Konstantinas Pociejus (1664 m. Kietaviškėse – 1730 m. sausio 3 d. Ružankoje) – LDK karinis veikėjas.
Liudvikas Pociejus ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · Liudvikas Pociejus ir Vilniaus vaivada ·
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė (1702 m. birželio 13 d. Olykoje – 1762 m. sausio 3 d. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė ir Vilniaus vaivada ·
Vilniaus kaštelionas
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilnius 1576 m. Vilniaus kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Vilniaus vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Vilniaus vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Vilniaus kaštelionas · Vilniaus kaštelionas ir Vilniaus vaivada ·
1703 m.
1703 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1703 m. ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · 1703 m. ir Vilniaus vaivada ·
1706 m.
1706 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1706 m. ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · 1706 m. ir Vilniaus vaivada ·
1707 m.
1707 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1707 m. ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · 1707 m. ir Vilniaus vaivada ·
1730 m.
1730 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1730 m. ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · 1730 m. ir Vilniaus vaivada ·
1733 m.
1733 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1733 m. ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · 1733 m. ir Vilniaus vaivada ·
1735 m.
1735 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1735 m. ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · 1735 m. ir Vilniaus vaivada ·
1744 m.
1744 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1744 m. ir Mykolas Servacijus Višnioveckis · 1744 m. ir Vilniaus vaivada ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Vilniaus vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Vilniaus vaivada panašumų
Palyginimas tarp Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Vilniaus vaivada
Mykolas Servacijus Višnioveckis yra 51 santykius, o Vilniaus vaivada turi 107. Kaip jie turi bendro 15, Jaccard indeksas yra 9.49% = 15 / (51 + 107).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Vilniaus vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
