Greičiau nei naršyklėje!
43 santykiai: Aiviekstė, Žeimena, Žemaitija, Baltarusija, Daumantas Pskoviškis, Eduardas Volteris, Edvardas Gudavičius, Eiliuotoji Livonijos kronika, Etninė grupė, Galšia, Gerdenis, Giedraičiai (giminė), Gintautas Zabiela, Henryk Łowmiański, Jersika, Jotvingiai, Karūnacija, Latgala, Latgaliai, Lietuva, Lietuva (baltų žemė), Lietuviai, Lietuviai (rytiniai senlietuviai), Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Livonijos ordinas, Lotynų kalba, Mindaugas, Nalšėnai, Polocko kunigaikštystė, Rėzeknė, Romas Batūra, Rusėnų kalba, Rusia, Rytų baltai, Rytų Lietuvos pilkapių kultūra, Tautvilas, Tomas Baranauskas, Vokiečių kalba, Voluinės metraštis, 1229 m., 1250 m., 1264 m., 1298 m..
Aiviekstė
Aiviekstė – upė Latvijoje, skirianti Latgaląnuo Vidžemės.
Nauja!!: Nalšia ir Aiviekstė · Žiūrėti daugiau »
Žeimena
Žeimena – upė rytų Lietuvoje; Neries dešinysis intakas.
Nauja!!: Nalšia ir Žeimena · Žiūrėti daugiau »
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Nauja!!: Nalšia ir Žemaitija · Žiūrėti daugiau »
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Nauja!!: Nalšia ir Baltarusija · Žiūrėti daugiau »
Daumantas Pskoviškis
Daumantas (apie 1240 m. – 1299 m. gegužės mėn. Pskove) – iki 1265 ar 1266 m. − Nalšios, nuo 1266 m. − Pskovo kunigaikštis, stačiatikių šventasis.
Nauja!!: Nalšia ir Daumantas Pskoviškis · Žiūrėti daugiau »
Eduardas Volteris
Eduardas Volteris (1856 m. kovo 18 d., pagal senąjį kalendorių – kovo 6 d. Agenskalnas, dab. Ryga – 1941 m. gruodžio 14 d. Kaunas) – bibliografas, archeologas, slavų, baltų kalbų, baltų kultūros, tautosakos, etnografijos, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas, kovotojas prieš lietuvių spaudos draudimą, vienas iš Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) steigimo iniciatorių, universiteto profesorius.
Nauja!!: Nalšia ir Eduardas Volteris · Žiūrėti daugiau »
Edvardas Gudavičius
Edvardas Gudavičius (1929 m. rugsėjo 6 d. Kaune – 2020 m. sausio 27 d. Vilniuje) – istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.
Nauja!!: Nalšia ir Edvardas Gudavičius · Žiūrėti daugiau »
Eiliuotoji Livonijos kronika
Eiliuotoji Livonijos kronika (Livländische Reimchronik, la. „Rīmju hronika“) – nežinomo autoriaus senąja vokiečių kalba eilėmis parašyta kronika, apimanti maždaug 1143–1290 m. laikotarpį.
Nauja!!: Nalšia ir Eiliuotoji Livonijos kronika · Žiūrėti daugiau »
Etninė grupė
Etninė grupė, etnosas – tai istoriškai susiformavusi žmonių grupė, turinti bendrų kalbos, kultūros, religijos bruožų.
Nauja!!: Nalšia ir Etninė grupė · Žiūrėti daugiau »
Galšia
Galšià (arba Alšė́nai) – agromiestelis Baltarusijoje, prie kelio Vilnius–Ašmena–Voložinas, 20 km į pietus nuo Ašmenos, netoli Lietuvos sienos, prie Galšios (Alšios) upės.
Nauja!!: Nalšia ir Galšia · Žiūrėti daugiau »
Gerdenis
Gerdenis (arba Girdenis, g. apie XIII a. 3-iąjį dešimtmetį – m. apie 1267 m. pradžiąar birželio mėn.) – Polocko ir Nalšios kunigaikštis 1264–1267 m.
Nauja!!: Nalšia ir Gerdenis · Žiūrėti daugiau »
Giedraičiai (giminė)
1800 m. tapytas giminės herbas Giedraičiai – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų kunigaikščių giminė.
Nauja!!: Nalšia ir Giedraičiai (giminė) · Žiūrėti daugiau »
Gintautas Zabiela
Gintautas Zabiela (g. 1962 m. gegužės 11 d. Vaitkuškyje, Anykščių raj.) – Lietuvos archeologas, archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Nalšia ir Gintautas Zabiela · Žiūrėti daugiau »
Henryk Łowmiański
Henrikas Lovmianskis (1898 m. rugpjūčio 22 d. Daugudžiuose, Želvos valsčiuje – 1984 m. rugsėjo 4 d. Poznanėje) – lenkų istorikas, tyrinėjęs LDK viduramžių istoriją.
Nauja!!: Nalšia ir Henryk Łowmiański · Žiūrėti daugiau »
Jersika
Jersika – istorinė latgalių žemė ir jos centras Latgaloje.
Nauja!!: Nalšia ir Jersika · Žiūrėti daugiau »
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Nauja!!: Nalšia ir Jotvingiai · Žiūrėti daugiau »
Karūnacija
Karūnacija – realus ar simbolinis aktas, kuriuo monarchui – valdovui yra suteikiama karališkoji ar imperatoriškoji valdžia.
Nauja!!: Nalšia ir Karūnacija · Žiūrėti daugiau »
Latgala
Latgala – vienas iš 3 (ar 5) etninės Latvijos etnokultūrinių regionų ir kartu vienas iš 4 Latvijos konstitucija įteisintų Latvijos istorinių etnografinių regionų (dab. Latvijos rytinė dalis; „konstitucinė“ Latgala apima ne visąetnokultūrinę Latgalą, t. y., teritoriją, kurioje kalbama latvių aukštaičių tarme, – šios tarmės arealo vakarinis pakraštys dabar yra priskirtas „konstitucinėms“ Vidžemei ir Žemgalai); „Latgalos“ vardu vadinamas nuo XIX a. pab.
Nauja!!: Nalšia ir Latgala · Žiūrėti daugiau »
Latgaliai
Latgaliai – baltų gentis, gyvenusi dabartinėje šiaurės rytų Latvijoje.
Nauja!!: Nalšia ir Latgaliai · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Nalšia ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuva (baltų žemė)
Lietuva, arba Lietuvos žemė (rusėn. Литовьская земля) – aukštaičių genties, mažesnės jų kilties, apie IX ir X a. sąvartąar apie 1000 m.
Nauja!!: Nalšia ir Lietuva (baltų žemė) · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Nauja!!: Nalšia ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai (rytiniai senlietuviai)
Aukštaičiai arba lietuviai (rytiniai senlietuviai) – sen.
Nauja!!: Nalšia ir Lietuviai (rytiniai senlietuviai) · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Nalšia ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Livonijos ordinas
Vokiečių ordino Livonijos kraštas (LO) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m.
Nauja!!: Nalšia ir Livonijos ordinas · Žiūrėti daugiau »
Lotynų kalba
Lotynų kalba (tariama) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė.
Nauja!!: Nalšia ir Lotynų kalba · Žiūrėti daugiau »
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Nauja!!: Nalšia ir Mindaugas · Žiūrėti daugiau »
Nalšėnai
Nalšėnai (vokiškai: Nalsen, gudiškai: Нальшчаны, Нальшаны) – tiksliai nenustatyta ar atskira rytų baltų ar aukštaičių genčių sąjungos gentis.
Nauja!!: Nalšia ir Nalšėnai · Žiūrėti daugiau »
Polocko kunigaikštystė
Polocko kunigaikštystė (baltarusių kalba: Полацкае княства) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi IX–XII amžiuose dabartinės Baltarusijos šiaurinėje teritorijoje.
Nauja!!: Nalšia ir Polocko kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Rėzeknė
Rėzeknė (seniau – Rėzytė) – miestas Latvijos rytuose, Latgaloje.
Nauja!!: Nalšia ir Rėzeknė · Žiūrėti daugiau »
Romas Batūra
Romas Batūra (1937 m. kovo 15 d. Tauragėje – 2021 m. vasario 2 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
Nauja!!: Nalšia ir Romas Batūra · Žiūrėti daugiau »
Rusėnų kalba
Rusėnų kalba, arba rutėnų kalba (kiti pavadinimai, kurie skiriasi ukrainiečių ir baltarusių filologijoje: рутенский язык, староукраинский язык, южнорусский язык, русинский язык, славянский язык Великого княжества Литовского, канцелярский язык Великого княжества Литовского, старобелорусский литературный язык, белорусское письмо ir kt.) – rytų slavų kalba, buvusi oficiali kanceliarinė kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a.–1696 m. Rusėnų kalba surašyti Lietuvos ir lietuvių kultūros fenomenai – Lietuvos Statutai, Lietuvos Metrika, metraščiai.
Nauja!!: Nalšia ir Rusėnų kalba · Žiūrėti daugiau »
Rusia
Rusia (arba Rutenia) – kultūrinis-istorinis rytų slavų žemių istorinis regionas, egzistavęs Rytų Europos lygumos teritorijose, kurios šiuo metu apima Europinę Rusijos dalį, Baltarusiją, šiaurinę pusę Ukrainos, pietrytinį Lenkijos (Liublino, Pakarpatės, Palenkės vaivadijų) pakraštį.
Nauja!!: Nalšia ir Rusia · Žiūrėti daugiau »
Rytų baltai
Rytų baltų pogrupiui priklauso šios baltų gentys.
Nauja!!: Nalšia ir Rytų baltai · Žiūrėti daugiau »
Rytų Lietuvos pilkapių kultūra
Rytų Lietuvos pilkapių kultūra – lietuvių gentims priskiriama geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Nauja!!: Nalšia ir Rytų Lietuvos pilkapių kultūra · Žiūrėti daugiau »
Tautvilas
Tautvilas arba Tautvila (m. 1263 m.) – XIII amžiaus Lietuvos kunigaikštis.
Nauja!!: Nalšia ir Tautvilas · Žiūrėti daugiau »
Tomas Baranauskas
Tomas Baranauskas (g. 1973 m. rugsėjo 12 d. Kaune) – Lietuvos istorikas, istorijos populiarintojas, publicistas.
Nauja!!: Nalšia ir Tomas Baranauskas · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Nalšia ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Voluinės metraštis
Voluinės metraštis, arba Ipatijaus metraštis – seniausias išlikęs XII-XIII a. bažnytine slavų kalba rašytas Pietų Rusios metraštis, tiksliau, XIII a. II pusėje Voluinėje (Haličo-Voluinės didžiųjų kunigaikščių Chelmo ir Voluinės Vladimiro dvaruose) sudarytas trijų Pietų Rusioje rašytų metraščių sąvadas (kiekvienas iš tų trijų metraščių savo ruožtu yra įvairių ankstesnių metraščių sąvadas).
Nauja!!: Nalšia ir Voluinės metraštis · Žiūrėti daugiau »
1229 m.
1229 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Nalšia ir 1229 m. · Žiūrėti daugiau »
1250 m.
1250 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Nalšia ir 1250 m. · Žiūrėti daugiau »
1264 m.
1264 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Nalšia ir 1264 m. · Žiūrėti daugiau »
1298 m.
1298 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Nalšia ir 1298 m. · Žiūrėti daugiau »
