Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Diegti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Nužec Stacja

Indeksas Nužec Stacja

Nužec Stacja – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Nužeco Stacjos valsčiuje, Semiatičės apskrityje, Palenkės vaivadijoje.

18 santykiai: Balstogė, Gruodžio 3, Kaimas, Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Novi Nužeco geležinkelio stotelė, Nužeco geležinkelio stotis, Nužeco Stacjos valsčius, Palenkės vaivadija, Semiatyčės, Semiatyčių apskritis, Sičės geležinkelio stotelė, XIII amžius, XIV amžius, 1569 m., 1904 m., 1945 m..

Balstogė

Bal̃stogė (arba Bialystòkas, Belostòkas) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities administracinis centras.

Nauja!!: Nužec Stacja ir Balstogė · Žiūrėti daugiau »

Gruodžio 3

Gruodžio 3 yra 337-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 338-a).

Nauja!!: Nužec Stacja ir Gruodžio 3 · Žiūrėti daugiau »

Kaimas

Šuminų kaimas Beržynės kaimas Dirvonėnų kaimas Kaimas – istoriškai susiklostęs teritorinis (Lietuvoje iki 1945 m. ir administracinis bendruomeninis) vienetas su gyvenviete, kuri mažesnė už miestą.

Nauja!!: Nužec Stacja ir Kaimas · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Nauja!!: Nužec Stacja ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Nauja!!: Nužec Stacja ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Liublino unija

Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.

Nauja!!: Nužec Stacja ir Liublino unija · Žiūrėti daugiau »

Novi Nužeco geležinkelio stotelė

Novi Nužeco geležinkelio stotelė – geležinkelio stotelė Nužeco kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje, Nužeco Stacjos valsčiuje.

Nauja!!: Nužec Stacja ir Novi Nužeco geležinkelio stotelė · Žiūrėti daugiau »

Nužeco geležinkelio stotis

Nužeco geležinkelio stotis – geležinkelio stotis Nužec Stacjos kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje, Nužeco Stacjos valsčiuje.

Nauja!!: Nužec Stacja ir Nužeco geležinkelio stotis · Žiūrėti daugiau »

Nužeco Stacjos valsčius

Nužeco Stacjos valsčius – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje.

Nauja!!: Nužec Stacja ir Nužeco Stacjos valsčius · Žiūrėti daugiau »

Palenkės vaivadija

Palenkės vaivadija – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose.

Nauja!!: Nužec Stacja ir Palenkės vaivadija · Žiūrėti daugiau »

Semiatyčės

Semiatýčės – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Semiatyčių apskrityje, Palenkės vaivadijoje.

Nauja!!: Nužec Stacja ir Semiatyčės · Žiūrėti daugiau »

Semiatyčių apskritis

Semiatičės apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.

Nauja!!: Nužec Stacja ir Semiatyčių apskritis · Žiūrėti daugiau »

Sičės geležinkelio stotelė

Sičės geležinkelio stotelė – geležinkelio stotelė Sičės kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Semiatičės apskrityje, Nužeco Stacjos valsčiuje.

Nauja!!: Nužec Stacja ir Sičės geležinkelio stotelė · Žiūrėti daugiau »

XIII amžius

Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Nužec Stacja ir XIII amžius · Žiūrėti daugiau »

XIV amžius

Keturioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1301 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1400 metų gruodžio 31 dieną.

Nauja!!: Nužec Stacja ir XIV amžius · Žiūrėti daugiau »

1569 m.

1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Nužec Stacja ir 1569 m. · Žiūrėti daugiau »

1904 m.

1904 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Nužec Stacja ir 1904 m. · Žiūrėti daugiau »

1945 m.

1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Nauja!!: Nužec Stacja ir 1945 m. · Žiūrėti daugiau »

SiunčiamiPriimamojo
Ei! Mes esame Facebook dabar! »