Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Nužeco Stacjos valsčius ir Trakų vaivadija
Nužeco Stacjos valsčius ir Trakų vaivadija turi 13 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Balstogės departamentas, Bresto vaivadija, Jotvingiai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Liublino unija, Naujoji Rytų Prūsija, Palenkės vaivadija (1513–1795), Prūsijos karalystė, Rusijos imperija, 1513 m., 1569 m., 1795 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Nužeco Stacjos valsčius · Abiejų Tautų Respublika ir Trakų vaivadija ·
Balstogės departamentas
Balstogės departamentas – 1795–1807 m. buvo vienas iš dviejų Naujosios Rytų Prūsijos provincijos departamentų.
Balstogės departamentas ir Nužeco Stacjos valsčius · Balstogės departamentas ir Trakų vaivadija ·
Bresto vaivadija
Bresto vaivadija (arba Lietuvos Brastos vaivadija) – nuo 1566 m. iki 1569 m. Liublino unijos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1793 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas.
Bresto vaivadija ir Nužeco Stacjos valsčius · Bresto vaivadija ir Trakų vaivadija ·
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Jotvingiai ir Nužeco Stacjos valsčius · Jotvingiai ir Trakų vaivadija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Nužeco Stacjos valsčius · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Trakų vaivadija ·
Liublino unija
Liublino unijos aktas Liublino unija () – 1569 m.
Liublino unija ir Nužeco Stacjos valsčius · Liublino unija ir Trakų vaivadija ·
Naujoji Rytų Prūsija
Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m.
Naujoji Rytų Prūsija ir Nužeco Stacjos valsčius · Naujoji Rytų Prūsija ir Trakų vaivadija ·
Palenkės vaivadija (1513–1795)
Palenkės vaivadija – 1513–1569 m.
Nužeco Stacjos valsčius ir Palenkės vaivadija (1513–1795) · Palenkės vaivadija (1513–1795) ir Trakų vaivadija ·
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Nužeco Stacjos valsčius ir Prūsijos karalystė · Prūsijos karalystė ir Trakų vaivadija ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Nužeco Stacjos valsčius ir Rusijos imperija · Rusijos imperija ir Trakų vaivadija ·
1513 m.
1513 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1513 m. ir Nužeco Stacjos valsčius · 1513 m. ir Trakų vaivadija ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Nužeco Stacjos valsčius · 1569 m. ir Trakų vaivadija ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Nužeco Stacjos valsčius · 1795 m. ir Trakų vaivadija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Nužeco Stacjos valsčius ir Trakų vaivadija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Nužeco Stacjos valsčius ir Trakų vaivadija panašumų
Palyginimas tarp Nužeco Stacjos valsčius ir Trakų vaivadija
Nužeco Stacjos valsčius yra 97 santykius, o Trakų vaivadija turi 99. Kaip jie turi bendro 13, Jaccard indeksas yra 6.63% = 13 / (97 + 99).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Nužeco Stacjos valsčius ir Trakų vaivadija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
