Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Palanga ir Žemaitijos seniūnija
Palanga ir Žemaitijos seniūnija turi 10 dalykų dažni (Unijapedija): Šventoji (Palanga), Žemaitija, Kretinga, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Magdeburgo teisė, Palangos valsčius, Telšių apskritis, Vokiečių ordinas, 1667 m., 1795 m..
Šventoji (Palanga)
Šventoji – kurortinė gyvenvietė Baltijos pajūryje, buvęs miestelis Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, 12 km nuo Palangos centro.
Šventoji (Palanga) ir Palanga · Šventoji (Palanga) ir Žemaitijos seniūnija ·
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Palanga ir Žemaitija · Žemaitija ir Žemaitijos seniūnija ·
Kretinga
Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, 11 km į rytus nuo Palangos ir 21 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos.
Kretinga ir Palanga · Kretinga ir Žemaitijos seniūnija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palanga · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žemaitijos seniūnija ·
Magdeburgo teisė
Magdeburgo teisė – viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų.
Magdeburgo teisė ir Palanga · Magdeburgo teisė ir Žemaitijos seniūnija ·
Palangos valsčius
Palangos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje.
Palanga ir Palangos valsčius · Palangos valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Telšių apskritis
Telšių apskritis – mažiausia pagal plotąiš dešimties Lietuvos apskričių, 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šalies vakarinėje dalyje.
Palanga ir Telšių apskritis · Telšių apskritis ir Žemaitijos seniūnija ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Palanga ir Vokiečių ordinas · Vokiečių ordinas ir Žemaitijos seniūnija ·
1667 m.
1667 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1667 m. ir Palanga · 1667 m. ir Žemaitijos seniūnija ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Palanga ir Žemaitijos seniūnija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Palanga ir Žemaitijos seniūnija panašumų
Palyginimas tarp Palanga ir Žemaitijos seniūnija
Palanga yra 211 santykius, o Žemaitijos seniūnija turi 133. Kaip jie turi bendro 10, Jaccard indeksas yra 2.91% = 10 / (211 + 133).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Palanga ir Žemaitijos seniūnija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
