Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Palenkės vaivadija ir Punsko valsčius
Palenkės vaivadija ir Punsko valsčius turi 37 dalykų dažni (Unijapedija): Augustavo gubernija, Augustavo vaivadija, Dainava (baltų žemė), Jotvingiai, Kaimiškas valsčius, Katalikybė, Lenkai, Lenkija, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis, Nemunas, Oberostas, Rusijos imperija, Sūduvos aukštuma, Seinai, Seinų apskritis, Suvalkai, Suvalkų gubernija, Suvalkų vaivadija, Totoriai, XIII amžius, XV amžius, 1795 m., 1807 m., 1815 m., 1816 m., 1837 m., 1866 m., ..., 1867 m., 1919 m., 1920 m., 1944 m., 1975 m., 2002 m., 2009 m.. Išplėsti indeksą (7 daugiau) »
Augustavo gubernija
Augustavo gubernija – buvo Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės administracinis-teritorinis vienetas.
Augustavo gubernija ir Palenkės vaivadija · Augustavo gubernija ir Punsko valsčius ·
Augustavo vaivadija
Augustavo vaivadija buvo Rusijos imperijoje, Lenkijos Kongreso karalystės dalis.
Augustavo vaivadija ir Palenkės vaivadija · Augustavo vaivadija ir Punsko valsčius ·
Dainava (baltų žemė)
Dainava (dar vadinama Jotva, Sūduva, Poleksija) (prūs. ir jotv. Sūdawa,,,, senąja) – Europos istorinis regionas, kuriame iki XIII a.-XIV a. gyveno baltų gentys: jotvingiai, sūduviai, dainuviai ir poleksėnai.
Dainava (baltų žemė) ir Palenkės vaivadija · Dainava (baltų žemė) ir Punsko valsčius ·
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Jotvingiai ir Palenkės vaivadija · Jotvingiai ir Punsko valsčius ·
Kaimiškas valsčius
Kaimietiškas valsčius – Lenkijoje naudojamo administracinio tipo pobūdis, kai valsčių sudaro tik kaimai ir nėra miesto statusąturinčių gyvenviečių.
Kaimiškas valsčius ir Palenkės vaivadija · Kaimiškas valsčius ir Punsko valsčius ·
Katalikybė
Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.
Katalikybė ir Palenkės vaivadija · Katalikybė ir Punsko valsčius ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Lenkai ir Palenkės vaivadija · Lenkai ir Punsko valsčius ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Palenkės vaivadija · Lenkija ir Punsko valsčius ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Lietuva ir Palenkės vaivadija · Lietuva ir Punsko valsčius ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Lietuviai ir Palenkės vaivadija · Lietuviai ir Punsko valsčius ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Palenkės vaivadija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Punsko valsčius ·
Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis
Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis pasirašyta 1920 m.
Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis ir Palenkės vaivadija · Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis ir Punsko valsčius ·
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nemunas ir Palenkės vaivadija · Nemunas ir Punsko valsčius ·
Oberostas
Rytų frontas 1917 m. Po 1918 m. Brest-Litovsko taikos Vokietijos imperijai atitekusios žemės Oberosto pašto ženklai Oberostas – administracinis-teritorinis vienetas, sudarytas 1915 m.
Oberostas ir Palenkės vaivadija · Oberostas ir Punsko valsčius ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Palenkės vaivadija ir Rusijos imperija · Punsko valsčius ir Rusijos imperija ·
Sūduvos aukštuma
Pavištyčio apylinkėse Paliūnų kaimo apylinkėse Sūduvos aukštuma – Baltijos aukštumų dalis Lietuvos pietvakariuose, Lenkijos šiaurės rytuose ir Karaliaučiaus krašto pietryčiuose.
Palenkės vaivadija ir Sūduvos aukštuma · Punsko valsčius ir Sūduvos aukštuma ·
Seinai
Seinai̇̃ – miestas ir miestietiškas valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrities ir Seinų valsčiaus centras, prie sienos su Lietuva.
Palenkės vaivadija ir Seinai · Punsko valsčius ir Seinai ·
Seinų apskritis
Seinų apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos šiaurės rytinėje dalyje.
Palenkės vaivadija ir Seinų apskritis · Punsko valsčius ir Seinų apskritis ·
Suvalkai
Suválkai – miestas ir miestas-apskritis Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, netoli sienos su Lietuva ir Baltarusija.
Palenkės vaivadija ir Suvalkai · Punsko valsčius ir Suvalkai ·
Suvalkų gubernija
Suvalkų gubernija buvo Lenkijos Kongreso karalystėje 1867–1915 metais.
Palenkės vaivadija ir Suvalkų gubernija · Punsko valsčius ir Suvalkų gubernija ·
Suvalkų vaivadija
Suvalkų vaivadija − 1975−1998 m. Lenkijos Liaudies Respublikos ir nepriklausomos Lenkijos teritorijos administracinis vienetas.
Palenkės vaivadija ir Suvalkų vaivadija · Punsko valsčius ir Suvalkų vaivadija ·
Totoriai
Žemėlapis: totoriai Тotoriai – tiurkų ir mongolų genčių grupės istorinis pavadinimas.
Palenkės vaivadija ir Totoriai · Punsko valsčius ir Totoriai ·
XIII amžius
Tryliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1201 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1300 metų gruodžio 31 dieną.
Palenkės vaivadija ir XIII amžius · Punsko valsčius ir XIII amžius ·
XV amžius
Penkioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1401 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1500 metų gruodžio 31 dieną.
Palenkės vaivadija ir XV amžius · Punsko valsčius ir XV amžius ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Palenkės vaivadija · 1795 m. ir Punsko valsčius ·
1807 m.
1807 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1807 m. ir Palenkės vaivadija · 1807 m. ir Punsko valsčius ·
1815 m.
1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1815 m. ir Palenkės vaivadija · 1815 m. ir Punsko valsčius ·
1816 m.
1816 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1816 m. ir Palenkės vaivadija · 1816 m. ir Punsko valsčius ·
1837 m.
1837 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1837 m. ir Palenkės vaivadija · 1837 m. ir Punsko valsčius ·
1866 m.
1866 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1866 m. ir Palenkės vaivadija · 1866 m. ir Punsko valsčius ·
1867 m.
1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1867 m. ir Palenkės vaivadija · 1867 m. ir Punsko valsčius ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1919 m. ir Palenkės vaivadija · 1919 m. ir Punsko valsčius ·
1920 m.
1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1920 m. ir Palenkės vaivadija · 1920 m. ir Punsko valsčius ·
1944 m.
1944 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1944 m. ir Palenkės vaivadija · 1944 m. ir Punsko valsčius ·
1975 m.
1975 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1975 m. ir Palenkės vaivadija · 1975 m. ir Punsko valsčius ·
2002 m.
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2002 m. ir Palenkės vaivadija · 2002 m. ir Punsko valsčius ·
2009 m.
2009 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
2009 m. ir Palenkės vaivadija · 2009 m. ir Punsko valsčius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Palenkės vaivadija ir Punsko valsčius turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Palenkės vaivadija ir Punsko valsčius panašumų
Palyginimas tarp Palenkės vaivadija ir Punsko valsčius
Palenkės vaivadija yra 237 santykius, o Punsko valsčius turi 268. Kaip jie turi bendro 37, Jaccard indeksas yra 7.33% = 37 / (237 + 268).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Palenkės vaivadija ir Punsko valsčius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
