Greičiau nei naršyklėje!
7 santykiai: Bažnyčia, Gavėnia, Pasninkas, Pelenai, Ritualas, Užgavėnės, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Bažnyčia
katalikų bažnyčia liuteronų bažnyčia metodistų bažnyčia stačiatikių cerkvė Bažnyčia (iš bltr. ar sen. lenkų božnica „Dievo namai“) – krikščionių maldos namai.
Nauja!!: Pelenų diena ir Bažnyčia · Žiūrėti daugiau »
Gavėnia
date.
Nauja!!: Pelenų diena ir Gavėnia · Žiūrėti daugiau »
Pasninkas
Pasninkas – religinio asketizmo forma – tam tikrąlaiko tarpątrunkantis susilaikymas nuo kai kurių gėrimų bei maisto produktų, pramogų.
Nauja!!: Pelenų diena ir Pasninkas · Žiūrėti daugiau »
Pelenai
Pelenai – nebedegantis likutis, liekąs visiškai sudegus kurui ar degiai medžiagai, degiam objektui.
Nauja!!: Pelenų diena ir Pelenai · Žiūrėti daugiau »
Ritualas
Šokis ratu išreiškia ritualinį veiksmąRusijos stačiatikių ritualas – Epifanijos nakties maudymasis lediniame vandenyje Ritualas (Julius Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Bern–Munich: A. Francke. p. 55-61. apeiga. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. – nustatyta apeiginių veiksmų tvarka, kuria pagerbiama šventybė. Viena esminių religinio kulto dalių. Platesne prasme – ritualas yra bet koks socialiai formalizuotas apeiginis elgesys. Ritualas yra istoriškai susiklosčiusi ir simboliškai kodifikuota veiksmų seka, išreiškianti tam tikrus socialinius ir kultūrinius tarpusavio santykius (kokių nors vertybių, autoritetų pripažinimas, esamos socionormatyvinės sistemos patvirtinimas ir pan.). Ritualas yra konservatyviausia, mažiausiai kintanti religinio elgesio dalis. Ritualas glaudžiai susijęs su visuomenės elgesio normų ir socialinės tvarkos patvirtinimu: rituališkumas būdingas etiketui, papročiams, diplomatiniam etiketui. Arnoldas van Genepas išskyrė pagrindines tris ritualo struktūrines dalis: atsiskyrimas, perėjimo akimirka, įsitraukimas. Tokias struktūras jis pastebėjo šeimos švenčių metu, keičiantis žmogaus statusui (gimtuvės, krikštynos, vestuvės, laidotuvės), kalendorinių papročių cikluose. Ritualas socialinę klasifikacijąir kultūrinę tvarkąįveda į gamtinės aplinkos bei socialinius žmonių gyvenimo reikalus. Pasak Viktoro Ternerio, ritualas susideda iš simbolių, kurie atspindi ne tik struktūrą, bet ir nestruktūruotumą. Ternerio teigimu, ritualas yra formalizuotas, priskirtinis (tačiau nerutininis, nekasdienis) elgesys, atliekamas tikėjimų į mistines būtybes ar galias progomis.Vytis Čiubrinskas.. Kaunas: VDU, 2007. Struktūralistai, tokie kaip Klodas Levi-Strosas, ritualątraktavo kaip simbolinę kalbą, pasiduodančiąstruktūrinės kalbotyros metodinei analizei. Vladimiras Toporovas ritualąlaikė tapačiu mitui ir pažymėjo, kad tiek mitas, tiek ritualas išreiškia perėjimąnuo gamtiško ir biologiško, prie kultūros ir socialumo. Ritulas įcentrina simbolinį kosmosą, suteikia jam turinį. Ritualo tvarkos pažeidimas traktuojamas kaip pasaulio tvarkos sugriovimas, turintis sociumui žalingų pasekmių. Toporovas pabrėžia, kad ritualo metu įvairios simbolinės sistemos (kalba, gestai, mimika, pantomima, choreografija, daina, muzika, spalvos, garsai ir kt.) susilieja į nedalomąvisumą. Tokiu požiūriu, ritualas yra ir įvairių menų ištaka.
Nauja!!: Pelenų diena ir Ritualas · Žiūrėti daugiau »
Užgavėnės
Tradicinė žemaičių Užgavėnių kaukė, daryta 1946 m. Užgavėnės – archaiška žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymąsiekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną.
Nauja!!: Pelenų diena ir Užgavėnės · Žiūrėti daugiau »
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m.
Nauja!!: Pelenų diena ir Visuotinė lietuvių enciklopedija · Žiūrėti daugiau »
