Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Piliava ir Rytų Prūsija
Piliava ir Rytų Prūsija turi 32 dalykų dažni (Unijapedija): Antrasis pasaulinis karas, Švedija, Žalgirio mūšis, Žuvininkai (Karaliaučius), Žuvininkų apskritis, Brandenburgas, Kaliningrado sritis, Karaliaučiaus apygarda, Karaliaučius, Klaipėda, Lenkai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Nemunas, Prūsija, Prūsijos karalystė, Prūsijos kunigaikštystė, Rusija, Rytų Prūsija, Rytų Prūsijos departamentas, Sausio 18, Tarybų Sąjunga, Versalio sutartis, Vokiečių ordinas, Vysla, 1525 m., 1618 m., 1660 m., 1701 m., 1905 m., 1939 m., ..., 1945 m., 1946 m.. Išplėsti indeksą (2 daugiau) »
Antrasis pasaulinis karas
Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs nuo 1939 iki 1945 m. Karo pradžia Europoje paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Maskvoje pasirašytąsutartį ir slaptuosius Europos pasidalijimo susitarimus (Molotovo-Ribentropo paktą) Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją, ir karąVokietijai netrukus paskelbė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Antrasis pasaulinis karas ir Piliava · Antrasis pasaulinis karas ir Rytų Prūsija ·
Švedija
Švedija, oficialiai Švedijos Karalystė – valstybė Šiaurės Europoje, Skandinavijos pusiasalyje.
Švedija ir Piliava · Švedija ir Rytų Prūsija ·
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis – 1410 m.
Piliava ir Žalgirio mūšis · Rytų Prūsija ir Žalgirio mūšis ·
Žuvininkai (Karaliaučius)
Žuvininkai, Skanavikas arba Primorskas (nuo 1945 m., nuo 1946 m.) – gyvenvietė dab.
Piliava ir Žuvininkai (Karaliaučius) · Rytų Prūsija ir Žuvininkai (Karaliaučius) ·
Žuvininkų apskritis
Krantas apie 1900 m. Gyventojų tankumas Žuvininkų apskrityje 1902 m. Žuvininkų apskritis arba Sembos apskritis (1818–1939 m. Kreis Fischhausen, 1939–1945 m. Landkreis Samland) – 1818–1871 m.
Piliava ir Žuvininkų apskritis · Rytų Prūsija ir Žuvininkų apskritis ·
Brandenburgas
Brandenburgas – federalinė žemė rytinėje Vokietijoje.
Brandenburgas ir Piliava · Brandenburgas ir Rytų Prūsija ·
Kaliningrado sritis
Kaliningrado sritis arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Kaliningrado sritis ir Piliava · Kaliningrado sritis ir Rytų Prūsija ·
Karaliaučiaus apygarda
Karaliaučiaus apygarda, Karaliaučiaus administracinė sritis – 1818–1871 m.
Karaliaučiaus apygarda ir Piliava · Karaliaučiaus apygarda ir Rytų Prūsija ·
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Karaliaučius ir Piliava · Karaliaučius ir Rytų Prūsija ·
Klaipėda
Klaipėda – trečias pagal gyventojų skaičių ir plotąLietuvos miestas, įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Pajūrio žemumoje, ties Kuršių marių ir Baltijos jūros santakos vieta.
Klaipėda ir Piliava · Klaipėda ir Rytų Prūsija ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Lenkai ir Piliava · Lenkai ir Rytų Prūsija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Piliava · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rytų Prūsija ·
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nemunas ir Piliava · Nemunas ir Rytų Prūsija ·
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Piliava ir Prūsija · Prūsija ir Rytų Prūsija ·
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Piliava ir Prūsijos karalystė · Prūsijos karalystė ir Rytų Prūsija ·
Prūsijos kunigaikštystė
Prūsijos kunigaikštystė (Prūsijos hercogystė), arba Kunigaikštiškieji Prūsai – vokiečių valstybė pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 m.
Piliava ir Prūsijos kunigaikštystė · Prūsijos kunigaikštystė ir Rytų Prūsija ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Piliava ir Rusija · Rusija ir Rytų Prūsija ·
Rytų Prūsija
Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).
Piliava ir Rytų Prūsija · Rytų Prūsija ir Rytų Prūsija ·
Rytų Prūsijos departamentas
Rytų Prūsijos departamentas – Prūsijos karalystės administracinis-teritorinis vienetas 1723–1818 m.
Piliava ir Rytų Prūsijos departamentas · Rytų Prūsija ir Rytų Prūsijos departamentas ·
Sausio 18
Sausio 18 yra 18-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Piliava ir Sausio 18 · Rytų Prūsija ir Sausio 18 ·
Tarybų Sąjunga
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.
Piliava ir Tarybų Sąjunga · Rytų Prūsija ir Tarybų Sąjunga ·
Versalio sutartis
Versalio taikos sutartis – taikos sutartis, pasirašyta 1919 m.
Piliava ir Versalio sutartis · Rytų Prūsija ir Versalio sutartis ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Piliava ir Vokiečių ordinas · Rytų Prūsija ir Vokiečių ordinas ·
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Piliava ir Vysla · Rytų Prūsija ir Vysla ·
1525 m.
1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1525 m. ir Piliava · 1525 m. ir Rytų Prūsija ·
1618 m.
1618 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1618 m. ir Piliava · 1618 m. ir Rytų Prūsija ·
1660 m.
1660 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1660 m. ir Piliava · 1660 m. ir Rytų Prūsija ·
1701 m.
1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1701 m. ir Piliava · 1701 m. ir Rytų Prūsija ·
1905 m.
1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1905 m. ir Piliava · 1905 m. ir Rytų Prūsija ·
1939 m.
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1939 m. ir Piliava · 1939 m. ir Rytų Prūsija ·
1945 m.
1945 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1945 m. ir Piliava · 1945 m. ir Rytų Prūsija ·
1946 m.
1946 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Piliava ir Rytų Prūsija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Piliava ir Rytų Prūsija panašumų
Palyginimas tarp Piliava ir Rytų Prūsija
Piliava yra 153 santykius, o Rytų Prūsija turi 185. Kaip jie turi bendro 32, Jaccard indeksas yra 9.47% = 32 / (153 + 185).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Piliava ir Rytų Prūsija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
