Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Polocko kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė
Polocko kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė turi 14 dalykų dažni (Unijapedija): Algirdas, Baltarusija, Dalinė kunigaikštystė, Drucko kunigaikštystė, Kijevo kunigaikštystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis kunigaikštis, Minsko kunigaikštystė, Riurikaičių dinastija, Senoji bažnytinė slavų kalba, Smolensko kunigaikštystė, Tautvilas, Vitebsko sritis, 1101 m..
Algirdas
Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345).
Algirdas ir Polocko kunigaikštystė · Algirdas ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Polocko kunigaikštystė · Baltarusija ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Dalinė kunigaikštystė
Dalinė kunigaikštystė – XII–XVI a. Kijevo Rusioje ir vakarų slavų kraštuose paplitęs politinis-administracinis vienetas, kurio tradicijos vėliau perimtos ir LDK.
Dalinė kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Dalinė kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Drucko kunigaikštystė
Drucko kunigaikštystė – XII a. – XVI a. pradžioje dalinė kunigaikštystė Dniepro intako Drucės aukštupio baseine.
Drucko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Drucko kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Kijevo kunigaikštystė
Kijevo kunigaikštystė (senoji rusų kalba: Киевское князство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII–XV a. Dniepro vidurupyje ir į vakarus nuo jo.
Kijevo kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Kijevo kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Lietuvos didysis kunigaikštis
Lietuvos didysis kunigaikštis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo titulas.
Lietuvos didysis kunigaikštis ir Polocko kunigaikštystė · Lietuvos didysis kunigaikštis ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Minsko kunigaikštystė
Minsko kunigaikštystė – XI a. – XIII a. senovės rusėnų, XIII a. – XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dalinė kunigaikštystė Berezinos, Drucės, Svisločiaus baseinuose, dab.
Minsko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Minsko kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Riurikaičių dinastija
Pirmųjų riurikaičių herbai Riurikaičių dinastija – kunigaikščių dinastija ir giminė, kuri valdė Kijevo Rusiąir nuo jos atskilusias kunigaikštystes nuo IX a. iki 1598 m., kai nepalikęs palikuonių mirė Rusijos caras Fiodoras I.
Polocko kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija · Riurikaičių dinastija ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Senoji bažnytinė slavų kalba
Senoji bažnytinė slavų kalba (senoji bulgarų kalba) – pirmoji literatūrinė slavų kalba, sudaryta X a. Salonikų apylinkėse, Graikijos Makedonijoje vartotos slavų tarmės pagrindu.
Polocko kunigaikštystė ir Senoji bažnytinė slavų kalba · Senoji bažnytinė slavų kalba ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Smolensko kunigaikštystė
Smolensko kunigaikštystė (baltarusių kalba: Смаленскае княства) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI–XVI amžiais dabartinės Rusijos Smolensko srityje, ir gretimose teritorijose Kalugos, Tverės ir Mogiliovo srityse (pastaroji – Baltarusijos rytinėje teritorijoje).
Polocko kunigaikštystė ir Smolensko kunigaikštystė · Smolensko kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Tautvilas
Tautvilas arba Tautvila (m. 1263 m.) – XIII amžiaus Lietuvos kunigaikštis.
Polocko kunigaikštystė ir Tautvilas · Tautvilas ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Vitebsko sritis
Vitebsko senamiestis Srities kraštovaizdis Vitbos upė Vitebsko sritis – sritis Baltarusijos šiaurės rytuose.
Polocko kunigaikštystė ir Vitebsko sritis · Vitebsko kunigaikštystė ir Vitebsko sritis ·
1101 m.
1101 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1101 m. ir Polocko kunigaikštystė · 1101 m. ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Polocko kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Polocko kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė panašumų
Palyginimas tarp Polocko kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė
Polocko kunigaikštystė yra 64 santykius, o Vitebsko kunigaikštystė turi 29. Kaip jie turi bendro 14, Jaccard indeksas yra 15.05% = 14 / (64 + 29).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Polocko kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
