Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Polocko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikščiai
Polocko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikščiai turi 17 dalykų dažni (Unijapedija): Andrius Algirdaitis, Drucko kunigaikštystė, Gediminaičių dinastija, Gerdenis, Kijevo kunigaikštystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mindaugas, Minsko kunigaikštystė, Riurikaičių dinastija, Skirgaila, Smolensko kunigaikštystė, Tautvilas, Turovo-Pinsko kunigaikštystė, Vainius, Variagai, Vitebsko kunigaikštystė, Vytenis.
Andrius Algirdaitis
Andrius Algirdaitis (lietuviškas vardas Vingaudas, lenkiškai Vingoldas, krikšto vardas Andrius, 1325–1399 m. rugpjūčio 12 d.) – Pskovo (1342–1348 m.; valdė per vietininką) ir Polocko (1342–1387 m.) kunigaikštis.
Andrius Algirdaitis ir Polocko kunigaikštystė · Andrius Algirdaitis ir Polocko kunigaikščiai ·
Drucko kunigaikštystė
Drucko kunigaikštystė – XII a. – XVI a. pradžioje dalinė kunigaikštystė Dniepro intako Drucės aukštupio baseine.
Drucko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Drucko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikščiai ·
Gediminaičių dinastija
Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija.
Gediminaičių dinastija ir Polocko kunigaikštystė · Gediminaičių dinastija ir Polocko kunigaikščiai ·
Gerdenis
Gerdenis (arba Girdenis, g. apie XIII a. 3-iąjį dešimtmetį – m. apie 1267 m. pradžiąar birželio mėn.) – Polocko ir Nalšios kunigaikštis 1264–1267 m.
Gerdenis ir Polocko kunigaikštystė · Gerdenis ir Polocko kunigaikščiai ·
Kijevo kunigaikštystė
Kijevo kunigaikštystė (senoji rusų kalba: Киевское князство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII–XV a. Dniepro vidurupyje ir į vakarus nuo jo.
Kijevo kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Kijevo kunigaikštystė ir Polocko kunigaikščiai ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Polocko kunigaikščiai ·
Mindaugas
Mindaugas (apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236–1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Mindaugas ir Polocko kunigaikštystė · Mindaugas ir Polocko kunigaikščiai ·
Minsko kunigaikštystė
Minsko kunigaikštystė – XI a. – XIII a. senovės rusėnų, XIII a. – XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dalinė kunigaikštystė Berezinos, Drucės, Svisločiaus baseinuose, dab.
Minsko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikštystė · Minsko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikščiai ·
Riurikaičių dinastija
Pirmųjų riurikaičių herbai Riurikaičių dinastija – kunigaikščių dinastija ir giminė, kuri valdė Kijevo Rusiąir nuo jos atskilusias kunigaikštystes nuo IX a. iki 1598 m., kai nepalikęs palikuonių mirė Rusijos caras Fiodoras I.
Polocko kunigaikštystė ir Riurikaičių dinastija · Polocko kunigaikščiai ir Riurikaičių dinastija ·
Skirgaila
Skirgaila (1383 ar 1384 m. apsikrikštijęs pagal katalikiškas apeigas gavo vardąKazimieras, valdydamas Kijevąnuo 1395 m. vadinosi stačiatikišku vardu Ivanas, apie 1353 m. – 1397 m. sausio 11 d.) – lietuvių kunigaikštis.
Polocko kunigaikštystė ir Skirgaila · Polocko kunigaikščiai ir Skirgaila ·
Smolensko kunigaikštystė
Smolensko kunigaikštystė (baltarusių kalba: Смаленскае княства) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI–XVI amžiais dabartinės Rusijos Smolensko srityje, ir gretimose teritorijose Kalugos, Tverės ir Mogiliovo srityse (pastaroji – Baltarusijos rytinėje teritorijoje).
Polocko kunigaikštystė ir Smolensko kunigaikštystė · Polocko kunigaikščiai ir Smolensko kunigaikštystė ·
Tautvilas
Tautvilas arba Tautvila (m. 1263 m.) – XIII amžiaus Lietuvos kunigaikštis.
Polocko kunigaikštystė ir Tautvilas · Polocko kunigaikščiai ir Tautvilas ·
Turovo-Pinsko kunigaikštystė
Turovo-Pinsko kunigaikštystė – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII-XIV amžiais dabartinės Baltarusijos pietvakarių teritorijoje.
Polocko kunigaikštystė ir Turovo-Pinsko kunigaikštystė · Polocko kunigaikščiai ir Turovo-Pinsko kunigaikštystė ·
Vainius
Vainius – Polocko kunigaikštis, Gedimino giminės atstovas, laikomas Gedimino broliu.
Polocko kunigaikštystė ir Vainius · Polocko kunigaikščiai ir Vainius ·
Variagai
Variagų prekybos keliai Variagai – vikingai, IX-X a. keliavę po Rytų Europą(dabartinę Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją).
Polocko kunigaikštystė ir Variagai · Polocko kunigaikščiai ir Variagai ·
Vitebsko kunigaikštystė
Vitebsko kunigaikštystė – XI a. – XIV a. senovės rusėnų, XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dalinė kunigaikštystė dab.
Polocko kunigaikštystė ir Vitebsko kunigaikštystė · Polocko kunigaikščiai ir Vitebsko kunigaikštystė ·
Vytenis
Vytenis (~1260 m. – 1315 arba 1316 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo ~1295 iki 1315 ar 1316 m.), Butvydo sūnus.
Polocko kunigaikštystė ir Vytenis · Polocko kunigaikščiai ir Vytenis ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Polocko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikščiai turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Polocko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikščiai panašumų
Palyginimas tarp Polocko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikščiai
Polocko kunigaikštystė yra 64 santykius, o Polocko kunigaikščiai turi 27. Kaip jie turi bendro 17, Jaccard indeksas yra 18.68% = 17 / (64 + 27).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Polocko kunigaikštystė ir Polocko kunigaikščiai santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
