Panašumai tarp Polocko vaivada ir Smolensko vaivada
Polocko vaivada ir Smolensko vaivada turi 27 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai, Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai, Andrius Povilovičius Sapiega, Andrius Sakaitis, Žemaičių seniūnas, Juozapas Sosnovskis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos lauko etmonas, Mykolas Druckis-Sokolinskis, Petras Simonas Gedgaudaitis, Ponų taryba, Smolensko vaivada, Trakų vaivada, 1422 m., 1423 m., 1440 m., 1441 m., 1458 m., 1500 m., 1569 m., 1621 m., 1658 m., 1775 m., 1988 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublika ir Smolensko vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai – žemesnieji Abiejų Tautų Respublikos valstybinės valdžios pareigūnai, vykdę valdžios funkcijas kunigaikštystėse, vaivadijose ir kituose teritoriniuose administraciniuose vienetuose.
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Smolensko vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai
Centrinės valdžios urėdai – aukščiausi Abiejų Tautų Respublikos centrinės vykdomosios valdžios pareigūnai.
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Smolensko vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai
Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai – Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai, tiesiogiai atsakingi už monarchijos dvaro funkcijas.
Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai ir Smolensko vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai – aukščiausio valstybinio rango Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Smolensko vaivada ·
Andrius Povilovičius Sapiega
Andrius Povilovičius Sapiega (apie 1560 m. – iki 1621 m. spalio 11 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis pataurininkis (1588–1592 m.), Minsko kaštelionas (1592–1597 m.), Polocko (1597–1613 m.) ir Smolensko vaivada (nuo 1621 metų).
Andrius Povilovičius Sapiega ir Polocko vaivada · Andrius Povilovičius Sapiega ir Smolensko vaivada ·
Andrius Sakaitis
Andrius Sakaitis (lenk. Andrzej Sakowicz, m. 1465 m.) – vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų, Dubingių ir Medilo seniūnas, Smolensko ir Polocko vietininkas, Trakų vaivada.
Andrius Sakaitis ir Polocko vaivada · Andrius Sakaitis ir Smolensko vaivada ·
Žemaičių seniūnas
Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.
Polocko vaivada ir Žemaičių seniūnas · Smolensko vaivada ir Žemaičių seniūnas ·
Juozapas Sosnovskis
Juozapas Sosnovskis (m. 1783) – ATR valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis raštininkas, Lietuvos lauko raštininkas 1764–1771 metais, Smolensko vaivada 1771–1775 metais, Lietuvos lauko etmonas 1775–1780 metais, Polocko vaivada nuo 1781 metų, elekcinio seimo maršalka 1764 metais.
Juozapas Sosnovskis ir Polocko vaivada · Juozapas Sosnovskis ir Smolensko vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Polocko vaivada · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Smolensko vaivada ·
Lietuvos lauko etmonas
Lietuvos lauko etmonas (lenk. Hetman polny litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės karo vadas, Didžiojo etmono pavaduotojas.
Lietuvos lauko etmonas ir Polocko vaivada · Lietuvos lauko etmonas ir Smolensko vaivada ·
Mykolas Druckis-Sokolinskis
Mykolas Druckis-Sokolinskis (~1540–1621 m.) – LDK valstybinis veikėjas.
Mykolas Druckis-Sokolinskis ir Polocko vaivada · Mykolas Druckis-Sokolinskis ir Smolensko vaivada ·
Petras Simonas Gedgaudaitis
Petras Simonas Gedgaudaitis (Senka) (m. 1451 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, Vilniaus kaštelionas, iš Gedgaudų bajorų giminės.
Petras Simonas Gedgaudaitis ir Polocko vaivada · Petras Simonas Gedgaudaitis ir Smolensko vaivada ·
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Polocko vaivada ir Ponų taryba · Ponų taryba ir Smolensko vaivada ·
Smolensko vaivada
Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Polocko vaivada ir Smolensko vaivada · Smolensko vaivada ir Smolensko vaivada ·
Trakų vaivada
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a.Trakų vaivada – Trakų vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Polocko vaivada ir Trakų vaivada · Smolensko vaivada ir Trakų vaivada ·
1422 m.
1422 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1422 m. ir Polocko vaivada · 1422 m. ir Smolensko vaivada ·
1423 m.
1423 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1423 m. ir Polocko vaivada · 1423 m. ir Smolensko vaivada ·
1440 m.
1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1440 m. ir Polocko vaivada · 1440 m. ir Smolensko vaivada ·
1441 m.
1441 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1441 m. ir Polocko vaivada · 1441 m. ir Smolensko vaivada ·
1458 m.
1458 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1458 m. ir Polocko vaivada · 1458 m. ir Smolensko vaivada ·
1500 m.
1500 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1500 m. ir Polocko vaivada · 1500 m. ir Smolensko vaivada ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Polocko vaivada · 1569 m. ir Smolensko vaivada ·
1621 m.
1621 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1621 m. ir Polocko vaivada · 1621 m. ir Smolensko vaivada ·
1658 m.
1658 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1658 m. ir Polocko vaivada · 1658 m. ir Smolensko vaivada ·
1775 m.
1775 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1775 m. ir Polocko vaivada · 1775 m. ir Smolensko vaivada ·
1988 m.
1988 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Polocko vaivada ir Smolensko vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Polocko vaivada ir Smolensko vaivada panašumų
Palyginimas tarp Polocko vaivada ir Smolensko vaivada
Polocko vaivada yra 94 santykius, o Smolensko vaivada turi 121. Kaip jie turi bendro 27, Jaccard indeksas yra 12.56% = 27 / (94 + 121).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Polocko vaivada ir Smolensko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: