Panašumai tarp Polocko vaivada ir Trakų vaivada
Polocko vaivada ir Trakų vaivada turi 26 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai, Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai, Albertas Goštautas, Andrius Sakaitis, Bagdonas Andriejaitis Sakaitis, Jonas Glebavičius, Jonas Jurgaitis Zaberezinskis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Ponų taryba, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Vilniaus vaivada, 1412 m., 1440 m., 1458 m., 1459 m., 1477 m., 1480 m., 1484 m., 1519 m., 1542 m., 1670 m., 1684 m., 1795 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublika ir Trakų vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai – žemesnieji Abiejų Tautų Respublikos valstybinės valdžios pareigūnai, vykdę valdžios funkcijas kunigaikštystėse, vaivadijose ir kituose teritoriniuose administraciniuose vienetuose.
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Trakų vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai
Centrinės valdžios urėdai – aukščiausi Abiejų Tautų Respublikos centrinės vykdomosios valdžios pareigūnai.
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Trakų vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai
Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai – Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai, tiesiogiai atsakingi už monarchijos dvaro funkcijas.
Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai ir Trakų vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai – aukščiausio valstybinio rango Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Trakų vaivada ·
Albertas Goštautas
Albertas Goštautas įteikia Lietuvos Statutądidžiajam kunigaikščiui. Proginė lito moneta Albertas Goštautas (arba Albrechtas Goštautas, 1480 – 1539 m. gruodžio mėn.) – Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius.
Albertas Goštautas ir Polocko vaivada · Albertas Goštautas ir Trakų vaivada ·
Andrius Sakaitis
Andrius Sakaitis (lenk. Andrzej Sakowicz, m. 1465 m.) – vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų, Dubingių ir Medilo seniūnas, Smolensko ir Polocko vietininkas, Trakų vaivada.
Andrius Sakaitis ir Polocko vaivada · Andrius Sakaitis ir Trakų vaivada ·
Bagdonas Andriejaitis Sakaitis
Bagdonas Andriejaitis Sakaitis (m. 1491 m.) – LDK didikas.
Bagdonas Andriejaitis Sakaitis ir Polocko vaivada · Bagdonas Andriejaitis Sakaitis ir Trakų vaivada ·
Jonas Glebavičius
Jonas Glebavičius (apie 1480–1549 m. balandžio 23 d.) – LDK valstybinis veikėjas.
Jonas Glebavičius ir Polocko vaivada · Jonas Glebavičius ir Trakų vaivada ·
Jonas Jurgaitis Zaberezinskis
Jonas Jurgaitis Zaberezinskis (1437 m. – 1508 m.) – LDK didikas.
Jonas Jurgaitis Zaberezinskis ir Polocko vaivada · Jonas Jurgaitis Zaberezinskis ir Trakų vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Polocko vaivada · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Trakų vaivada ·
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Polocko vaivada ir Ponų taryba · Ponų taryba ir Trakų vaivada ·
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Polocko vaivada ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Trakų vaivada ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ·
Vilniaus vaivada
Vilniaus vaivadijos herbasVilniaus vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Vilniaus vaivada – Vilniaus vaivadijos aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas, vaivadijos valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Polocko vaivada ir Vilniaus vaivada · Trakų vaivada ir Vilniaus vaivada ·
1412 m.
1412 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1412 m. ir Polocko vaivada · 1412 m. ir Trakų vaivada ·
1440 m.
1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1440 m. ir Polocko vaivada · 1440 m. ir Trakų vaivada ·
1458 m.
1458 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1458 m. ir Polocko vaivada · 1458 m. ir Trakų vaivada ·
1459 m.
1459 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1459 m. ir Polocko vaivada · 1459 m. ir Trakų vaivada ·
1477 m.
1477 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1477 m. ir Polocko vaivada · 1477 m. ir Trakų vaivada ·
1480 m.
1480 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1480 m. ir Polocko vaivada · 1480 m. ir Trakų vaivada ·
1484 m.
1484 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1484 m. ir Polocko vaivada · 1484 m. ir Trakų vaivada ·
1519 m.
1519 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1519 m. ir Polocko vaivada · 1519 m. ir Trakų vaivada ·
1542 m.
1542 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1542 m. ir Polocko vaivada · 1542 m. ir Trakų vaivada ·
1670 m.
1670 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1670 m. ir Polocko vaivada · 1670 m. ir Trakų vaivada ·
1684 m.
1684 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1684 m. ir Polocko vaivada · 1684 m. ir Trakų vaivada ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Polocko vaivada ir Trakų vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Polocko vaivada ir Trakų vaivada panašumų
Palyginimas tarp Polocko vaivada ir Trakų vaivada
Polocko vaivada yra 94 santykius, o Trakų vaivada turi 115. Kaip jie turi bendro 26, Jaccard indeksas yra 12.44% = 26 / (94 + 115).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Polocko vaivada ir Trakų vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: