Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Polocko vaivada ir Žemaičių seniūnas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Polocko vaivada ir Žemaičių seniūnas

Polocko vaivada vs. Žemaičių seniūnas

Polocko vaivadijos herbas Polocko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Polocko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Polocko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Polocko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų. Žemaičių seniūnijos herbasŽemaičių seniūnjia LDK žemėlapyje (raudona)Žemaičių seniūnas, aukščiausios Žemaičių seniūnijos bajorų savivaldos pareigos 1409/1411-1795 m.

Panašumai tarp Polocko vaivada ir Žemaičių seniūnas

Polocko vaivada ir Žemaičių seniūnas turi 22 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai, Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai, Kazimieras Jonas Sapiega, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Petras Kiška, 1409 m., 1412 m., 1440 m., 1441 m., 1444 m., 1532 m., 1542 m., 1670 m., 1681 m., 1682 m., 1684 m., 1754 m., 1781 m., 1795 m..

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Abiejų Tautų Respublika ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublika ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai

Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai – žemesnieji Abiejų Tautų Respublikos valstybinės valdžios pareigūnai, vykdę valdžios funkcijas kunigaikštystėse, vaivadijose ir kituose teritoriniuose administraciniuose vienetuose.

Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai

Centrinės valdžios urėdai – aukščiausi Abiejų Tautų Respublikos centrinės vykdomosios valdžios pareigūnai.

Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai

Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai – Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai, tiesiogiai atsakingi už monarchijos dvaro funkcijas.

Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos dvaro pareigūnai ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai – aukščiausio valstybinio rango Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai.

Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Polocko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Kazimieras Jonas Sapiega

Kazimieras Jonas Sapiega (1637 m. – 1720 m. kovo 13 d. Gardine) – LDK didikas, Sapiegų giminės atstovas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas.

Kazimieras Jonas Sapiega ir Polocko vaivada · Kazimieras Jonas Sapiega ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Polocko vaivada · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Petras Kiška

Petras Kiška (m. 1534 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Drohičino seniūnas, 1521–1532 m.

Petras Kiška ir Polocko vaivada · Petras Kiška ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1409 m.

1409 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1409 m. ir Polocko vaivada · 1409 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1412 m.

1412 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1412 m. ir Polocko vaivada · 1412 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1440 m.

1440 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1440 m. ir Polocko vaivada · 1440 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1441 m.

1441 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1441 m. ir Polocko vaivada · 1441 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1444 m.

1444 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1444 m. ir Polocko vaivada · 1444 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1532 m.

1532 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1532 m. ir Polocko vaivada · 1532 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1542 m.

1542 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1542 m. ir Polocko vaivada · 1542 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1670 m.

1670 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1670 m. ir Polocko vaivada · 1670 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1681 m.

1681 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1681 m. ir Polocko vaivada · 1681 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1682 m.

1682 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1682 m. ir Polocko vaivada · 1682 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1684 m.

1684 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1684 m. ir Polocko vaivada · 1684 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1754 m.

1754 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1754 m. ir Polocko vaivada · 1754 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1781 m.

1781 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1781 m. ir Polocko vaivada · 1781 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

1795 m.

1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1795 m. ir Polocko vaivada · 1795 m. ir Žemaičių seniūnas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Polocko vaivada ir Žemaičių seniūnas

Polocko vaivada yra 94 santykius, o Žemaičių seniūnas turi 107. Kaip jie turi bendro 22, Jaccard indeksas yra 10.95% = 22 / (94 + 107).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Polocko vaivada ir Žemaičių seniūnas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »