Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Povilas Pacas ir Vilniaus kaštelionas
Povilas Pacas ir Vilniaus kaštelionas turi 9 dalykų dažni (Unijapedija): Grigalius Chodkevičius, Jeronimas Chodkevičius (1560), Jonas Kiška, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, 1566 m., 1593 m., 1595 m., 1618 m., 1642 m..
Grigalius Chodkevičius
Grigalius Chodkevičius (Katkevičius, Katkus,, apie 1505 m. – 1572 m. lapkričio 9 d.) – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.
Grigalius Chodkevičius ir Povilas Pacas · Grigalius Chodkevičius ir Vilniaus kaštelionas ·
Jeronimas Chodkevičius (1560)
Jeronimas Chodkevičius (balt. Геранім Хадкевіч, lenk. Hieronim Chodkiewicz, 1560 m. – 1617 m. rugpjūčio 29 d., Kremeneco k., prie Lahoisko, palaidotas Berestovicoje, LDK) – Jurgio sūnus, rusėnų kilmės LDK didikų Chodkevičių giminės Supraslio šakos atstovas, LDK rūmininkas, Šklovo, Bychovo ir Myšos grafas.
Jeronimas Chodkevičius (1560) ir Povilas Pacas · Jeronimas Chodkevičius (1560) ir Vilniaus kaštelionas ·
Jonas Kiška
Jonas Kiška (1547 m. – 1592 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, 1579–1589 m.
Jonas Kiška ir Povilas Pacas · Jonas Kiška ir Vilniaus kaštelionas ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Povilas Pacas · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus kaštelionas ·
1566 m.
1566 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1566 m. ir Povilas Pacas · 1566 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1593 m.
1593 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1593 m. ir Povilas Pacas · 1593 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1595 m.
1595 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1595 m. ir Povilas Pacas · 1595 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1618 m.
1618 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1618 m. ir Povilas Pacas · 1618 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1642 m.
1642 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1642 m. ir Povilas Pacas · 1642 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Povilas Pacas ir Vilniaus kaštelionas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Povilas Pacas ir Vilniaus kaštelionas panašumų
Palyginimas tarp Povilas Pacas ir Vilniaus kaštelionas
Povilas Pacas yra 42 santykius, o Vilniaus kaštelionas turi 127. Kaip jie turi bendro 9, Jaccard indeksas yra 5.33% = 9 / (42 + 127).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Povilas Pacas ir Vilniaus kaštelionas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
