Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Prūsija ir Rytų Prūsija
Prūsija ir Rytų Prūsija turi 30 dalykų dažni (Unijapedija): Berlynas, Hohencolernai, Kaliningrado sritis, Karaliaučius, Klaipėdos kraštas, Lenkai, Lenkija, Lietuva, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mažoji Lietuva, Nemunas, Prūsai, Prūsija, Prūsijos karalystė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos provincija, Rusija, Rytų Prūsija, Vakarų Prūsijos provincija, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, Vokietija, Vysla, 1466 m., 1525 m., 1618 m., 1701 m., 1829 m., 1878 m..
Berlynas
Berlynas – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.
Berlynas ir Prūsija · Berlynas ir Rytų Prūsija ·
Hohencolernai
Hohencolernų šeimos herbas Hohencorelnų pilis Hešingene Hohencolernai – iš Švabijos kilusi 1415–1701 m.
Hohencolernai ir Prūsija · Hohencolernai ir Rytų Prūsija ·
Kaliningrado sritis
Kaliningrado sritis arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Kaliningrado sritis ir Prūsija · Kaliningrado sritis ir Rytų Prūsija ·
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Karaliaučius ir Prūsija · Karaliaučius ir Rytų Prūsija ·
Klaipėdos kraštas
Klaipėdos kraštas – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas.
Klaipėdos kraštas ir Prūsija · Klaipėdos kraštas ir Rytų Prūsija ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Lenkai ir Prūsija · Lenkai ir Rytų Prūsija ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Prūsija · Lenkija ir Rytų Prūsija ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Lietuva ir Prūsija · Lietuva ir Rytų Prūsija ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Lietuviai ir Prūsija · Lietuviai ir Rytų Prūsija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Prūsija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rytų Prūsija ·
Mažoji Lietuva
#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.
Mažoji Lietuva ir Prūsija · Mažoji Lietuva ir Rytų Prūsija ·
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nemunas ir Prūsija · Nemunas ir Rytų Prūsija ·
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Prūsai ir Prūsija · Prūsai ir Rytų Prūsija ·
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Prūsija ir Prūsija · Prūsija ir Rytų Prūsija ·
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Prūsija ir Prūsijos karalystė · Prūsijos karalystė ir Rytų Prūsija ·
Prūsijos kunigaikštystė
Prūsijos kunigaikštystė (Prūsijos hercogystė), arba Kunigaikštiškieji Prūsai – vokiečių valstybė pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 m.
Prūsija ir Prūsijos kunigaikštystė · Prūsijos kunigaikštystė ir Rytų Prūsija ·
Prūsijos provincija
Prūsijos provincija – istorinis Prūsijos ir Vokietijos imperijų teritorinis vienetas, gyvavęs 1824–1878 m. Centras – Karaliaučius.
Prūsija ir Prūsijos provincija · Prūsijos provincija ir Rytų Prūsija ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Prūsija ir Rusija · Rusija ir Rytų Prūsija ·
Rytų Prūsija
Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).
Prūsija ir Rytų Prūsija · Rytų Prūsija ir Rytų Prūsija ·
Vakarų Prūsijos provincija
Vakarų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir gyvavusi iki 1919 m. Provincijos sostinė – Dancigas.
Prūsija ir Vakarų Prūsijos provincija · Rytų Prūsija ir Vakarų Prūsijos provincija ·
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Prūsija ir Vokiečių kalba · Rytų Prūsija ir Vokiečių kalba ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Prūsija ir Vokiečių ordinas · Rytų Prūsija ir Vokiečių ordinas ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Prūsija ir Vokietija · Rytų Prūsija ir Vokietija ·
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Prūsija ir Vysla · Rytų Prūsija ir Vysla ·
1466 m.
1466 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1466 m. ir Prūsija · 1466 m. ir Rytų Prūsija ·
1525 m.
1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1525 m. ir Prūsija · 1525 m. ir Rytų Prūsija ·
1618 m.
1618 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1618 m. ir Prūsija · 1618 m. ir Rytų Prūsija ·
1701 m.
1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1701 m. ir Prūsija · 1701 m. ir Rytų Prūsija ·
1829 m.
1829 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1829 m. ir Prūsija · 1829 m. ir Rytų Prūsija ·
1878 m.
1878 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Prūsija ir Rytų Prūsija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Prūsija ir Rytų Prūsija panašumų
Palyginimas tarp Prūsija ir Rytų Prūsija
Prūsija yra 55 santykius, o Rytų Prūsija turi 185. Kaip jie turi bendro 30, Jaccard indeksas yra 12.50% = 30 / (55 + 185).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Prūsija ir Rytų Prūsija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
