55 santykiai: Aismarės, Baltų žemės, Baltijos jūra, Berlynas, Brandenburgas-Prūsija, Europa, Hanzos sąjunga, Hohencolernai, Kašubai, Kaliningrado sritis, Karaliaučius, Karališkoji Prūsija, Klaipėdos kraštas, Kryžiaus žygiai į Prūsiją, Kuršių marios, Lenkai, Lenkija, Lenkijos karalystė, Lietuva, Lietuviai, Lietuvninkai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mažoji Lietuva, Mazovija, Nemunas, Nerija, Palenkė, Pomerelija, Prūsai, Prūsija, Prūsijos karalystė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos provincija, Rusai, Rusija, Rytų Prūsija, Sembos vyskupija, Vakarų Prūsijos provincija, Vasario 25, Vokiečių kalba, Vokiečių ordinas, Vokietija, Vokietijos imperija, Vysla, 1157 m., 1415 m., 1466 m., 1525 m., 1618 m., 1701 m., ..., 1829 m., 1871 m., 1878 m., 1918 m., 1947 m.. Išplėsti indeksą (5 daugiau) »
Aismarės
Aistmarių vaizdas iš kosmoso Aismarės, kitaip Aistmarės, Vyslos įlanka, Kaliningrado įlanka – lagūna Baltijos jūros pietryčiuose.
Nauja!!: Prūsija ir Aismarės · Žiūrėti daugiau »
Baltų žemės
Baltų genčių teritorijos Baltų žemės – teritoriniai-politiniai vienetai, XI–XIII a. egzistavę dabartinės Lietuvos, Latvijos, Lenkijos (istorinė Palenkė), Kaliningrado srities (istorinė Prūsija), Baltarusijos teritorijose, sukurti baltų genčių: prūsų, skalvių, jotvingių, žemaičių, lietuvių (aukštaičių), sėlių, žiemgalių, kuršių ir latgalių.
Nauja!!: Prūsija ir Baltų žemės · Žiūrėti daugiau »
Baltijos jūra
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.
Nauja!!: Prūsija ir Baltijos jūra · Žiūrėti daugiau »
Berlynas
Berlynas – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.
Nauja!!: Prūsija ir Berlynas · Žiūrėti daugiau »
Brandenburgas-Prūsija
Brandenburgas-Prūsija buvo istorinė Brandenburgo markgrafų Hohencolernų valdoma valstybė 1618–1701 m.
Nauja!!: Prūsija ir Brandenburgas-Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Europa
Europa – viena iš pasaulio dalių, kartu su Azija sudaranti Eurazijos žemyną.
Nauja!!: Prūsija ir Europa · Žiūrėti daugiau »
Hanzos sąjunga
date.
Nauja!!: Prūsija ir Hanzos sąjunga · Žiūrėti daugiau »
Hohencolernai
Hohencolernų šeimos herbas Hohencorelnų pilis Hešingene Hohencolernai – iš Švabijos kilusi 1415–1701 m.
Nauja!!: Prūsija ir Hohencolernai · Žiūrėti daugiau »
Kašubai
Kašubai (savivardis: Kaszëbi) – vakarų slavų tauta.
Nauja!!: Prūsija ir Kašubai · Žiūrėti daugiau »
Kaliningrado sritis
Kaliningrado sritis arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.
Nauja!!: Prūsija ir Kaliningrado sritis · Žiūrėti daugiau »
Karaliaučius
Karaliaučius (arba Kaliningradas,; iki 1255 m. Tvanksta) – miestas Rusijos vakaruose, Kaliningrado srites centras.
Nauja!!: Prūsija ir Karaliaučius · Žiūrėti daugiau »
Karališkoji Prūsija
Karališkoji Prūsija (ar Preußen Königlichen Anteils) arba Lenkų Prūsija – buvę Vokiečių ordino valstybės rajonai, 1466 m.
Nauja!!: Prūsija ir Karališkoji Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Klaipėdos kraštas
Klaipėdos kraštas – šiaurinėje Mažosios Lietuvos dalyje ir palei Nemuno žemupį bei Baltijos jūrą1919–1939 m. egzistavęs teritorinis vienetas.
Nauja!!: Prūsija ir Klaipėdos kraštas · Žiūrėti daugiau »
Kryžiaus žygiai į Prūsiją
Kryžiaus žygiai į Prūsijątai kryžiaus žygių kampanija, vykdyta XIII a. daugiausia Teutonų ordino, siekiant atversti į krikščionybę ir užkariauti senuosius prūsus.
Nauja!!: Prūsija ir Kryžiaus žygiai į Prūsiją · Žiūrėti daugiau »
Kuršių marios
Kuršių marios Saulėtekis Kuršių mariose Ventės rago Agilos kopos Kuršių nerijos siaučianti audra. date.
Nauja!!: Prūsija ir Kuršių marios · Žiūrėti daugiau »
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Nauja!!: Prūsija ir Lenkai · Žiūrėti daugiau »
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Prūsija ir Lenkija · Žiūrėti daugiau »
Lenkijos karalystė
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Nauja!!: Prūsija ir Lenkijos karalystė · Žiūrėti daugiau »
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Nauja!!: Prūsija ir Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Nauja!!: Prūsija ir Lietuviai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvninkai
Lietuvininkų gyvenamos žemės Rytų Prūsijos žemėlapyje Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse.
Nauja!!: Prūsija ir Lietuvninkai · Žiūrėti daugiau »
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Nauja!!: Prūsija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Mažoji Lietuva
#FF0000 Mažoji Lietuva Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno lietuvininkai.
Nauja!!: Prūsija ir Mažoji Lietuva · Žiūrėti daugiau »
Mazovija
Mazovija – geografinė ir istorinė sritis rytų Lenkijoje, kurios istorinė sostinė ir seniausias miestas yra Plockas.
Nauja!!: Prūsija ir Mazovija · Žiūrėti daugiau »
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nauja!!: Prūsija ir Nemunas · Žiūrėti daugiau »
Nerija
Kuršių nerija ties Pilkopa Nerija – siaura, sąnašinė sausumos juosta iš smėlio arba gargždo, žvirgždo, atitverianti lagūnąar limanąnuo jūros.
Nauja!!: Prūsija ir Nerija · Žiūrėti daugiau »
Palenkė
Palenkė reiškia.
Nauja!!: Prūsija ir Palenkė · Žiūrėti daugiau »
Pomerelija
Pomerelija (sen. kašubų (pamarėnų) kalba: Pòrénkòwô Pòmòrskô) – istorinis regionas Baltijos jūros pietinėje pakrantėje dabartinėje šiaurės Lenkijoje, daugiausia Pamario vaivadijoje.
Nauja!!: Prūsija ir Pomerelija · Žiūrėti daugiau »
Prūsai
Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba.
Nauja!!: Prūsija ir Prūsai · Žiūrėti daugiau »
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Nauja!!: Prūsija ir Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros.
Nauja!!: Prūsija ir Prūsijos karalystė · Žiūrėti daugiau »
Prūsijos kunigaikštystė
Prūsijos kunigaikštystė (Prūsijos hercogystė), arba Kunigaikštiškieji Prūsai – vokiečių valstybė pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 m.
Nauja!!: Prūsija ir Prūsijos kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »
Prūsijos provincija
Prūsijos provincija – istorinis Prūsijos ir Vokietijos imperijų teritorinis vienetas, gyvavęs 1824–1878 m. Centras – Karaliaučius.
Nauja!!: Prūsija ir Prūsijos provincija · Žiūrėti daugiau »
Rusai
Rusai – rytų slavų tauta, sudaranti didžiąjądalį (apie 79,8 %) Rusijos Federacijos gyventojų.
Nauja!!: Prūsija ir Rusai · Žiūrėti daugiau »
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Nauja!!: Prūsija ir Rusija · Žiūrėti daugiau »
Rytų Prūsija
Rytų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir egzistavusi iki 1945 m. Nuo 1829 m. gruodžio 3 d. iki 1878 m. balandžio 1 d. sudarė vienąprovincijąkartu su Vakarų Prūsijos provincija (abi buvo jungtinės Prūsijos provincijos dalys).
Nauja!!: Prūsija ir Rytų Prūsija · Žiūrėti daugiau »
Sembos vyskupija
Sembos vyskupija, Samlando vyskupija – vyskupija Semboje, viduramžių Prūsijoje.
Nauja!!: Prūsija ir Sembos vyskupija · Žiūrėti daugiau »
Vakarų Prūsijos provincija
Vakarų Prūsija – buvusi Prūsijos karalystės provincija, įkurta 1773 m. ir gyvavusi iki 1919 m. Provincijos sostinė – Dancigas.
Nauja!!: Prūsija ir Vakarų Prūsijos provincija · Žiūrėti daugiau »
Vasario 25
Vasario 25 yra 56-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsija ir Vasario 25 · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių kalba
Vokiečių kalba (vokiškai, tariama:; deutsche Sprache, tariama) – Vokietijos, Austrijos, Lichtenšteino valstybinė kalba, viena iš oficialių kalbų Šveicarijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.
Nauja!!: Prūsija ir Vokiečių kalba · Žiūrėti daugiau »
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Nauja!!: Prūsija ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Nauja!!: Prūsija ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »
Vokietijos imperija
Vokietijos imperija (oficialiai Deutsches Reich), taip pat žinoma kaip Antrasis reichas – valstybė Europoje, gyvavusi nuo Vokietijos suvienijimo 1871 m. iki 1918 m., kai sosto atsisakė imperatorius Vilhelmas II.
Nauja!!: Prūsija ir Vokietijos imperija · Žiūrėti daugiau »
Vysla
Vysla (lenk. Wisła, prūs. *Wīksla.
Nauja!!: Prūsija ir Vysla · Žiūrėti daugiau »
1157 m.
1157 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsija ir 1157 m. · Žiūrėti daugiau »
1415 m.
1415 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsija ir 1415 m. · Žiūrėti daugiau »
1466 m.
1466 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsija ir 1466 m. · Žiūrėti daugiau »
1525 m.
1525 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsija ir 1525 m. · Žiūrėti daugiau »
1618 m.
1618 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsija ir 1618 m. · Žiūrėti daugiau »
1701 m.
1701 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsija ir 1701 m. · Žiūrėti daugiau »
1829 m.
1829 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsija ir 1829 m. · Žiūrėti daugiau »
1871 m.
1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsija ir 1871 m. · Žiūrėti daugiau »
1878 m.
1878 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsija ir 1878 m. · Žiūrėti daugiau »
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsija ir 1918 m. · Žiūrėti daugiau »
1947 m.
1947 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Nauja!!: Prūsija ir 1947 m. · Žiūrėti daugiau »
Nukreipimus čia:
Prusija, Prūsij, Senovės Prūsija.