Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Punia ir Punsko valsčius
Punia ir Punsko valsčius turi 15 dalykų dažni (Unijapedija): Alytaus rajono savivaldybė, Alytus, Butrimonys, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Nemunas, Vokiečių ordinas, Vytautas Didysis, 1791 m., 1837 m., 1863–1864 m. sukilimas, 1919 m., 1923 m., 1962 m., 1998 m., 2002 m..
Alytaus rajono savivaldybė
Alytaus rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietuose, abipus Nemuno.
Alytaus rajono savivaldybė ir Punia · Alytaus rajono savivaldybė ir Punsko valsčius ·
Alytus
Alytus – didžiausias pietų Lietuvos, šeštas pagal dydį šalies miestas.
Alytus ir Punia · Alytus ir Punsko valsčius ·
Butrimonys
Butrimonys – miestelis Alytaus rajono savivaldybėje, prie plento Punia–Onuškis, abipus Plasaupės upelio.
Butrimonys ir Punia · Butrimonys ir Punsko valsčius ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Punia · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Punsko valsčius ·
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nemunas ir Punia · Nemunas ir Punsko valsčius ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Punia ir Vokiečių ordinas · Punsko valsčius ir Vokiečių ordinas ·
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Punia ir Vytautas Didysis · Punsko valsčius ir Vytautas Didysis ·
1791 m.
1791 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1791 m. ir Punia · 1791 m. ir Punsko valsčius ·
1837 m.
1837 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1837 m. ir Punia · 1837 m. ir Punsko valsčius ·
1863–1864 m. sukilimas
1863–1864 m.
1863–1864 m. sukilimas ir Punia · 1863–1864 m. sukilimas ir Punsko valsčius ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1919 m. ir Punia · 1919 m. ir Punsko valsčius ·
1923 m.
1923 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1923 m. ir Punia · 1923 m. ir Punsko valsčius ·
1962 m.
1962 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1962 m. ir Punia · 1962 m. ir Punsko valsčius ·
1998 m.
1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1998 m. ir Punia · 1998 m. ir Punsko valsčius ·
2002 m.
2002 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Punia ir Punsko valsčius turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Punia ir Punsko valsčius panašumų
Palyginimas tarp Punia ir Punsko valsčius
Punia yra 65 santykius, o Punsko valsčius turi 268. Kaip jie turi bendro 15, Jaccard indeksas yra 4.50% = 15 / (65 + 268).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Punia ir Punsko valsčius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
