Panašumai tarp Punsko valsčius ir Seivų valsčius
Punsko valsčius ir Seivų valsčius turi 36 dalykų dažni (Unijapedija): Agurkiai, Alytus, Šaltėnai, Šlynakiemis, Berznykas, Birželio 25, Bokšiai, Didžiuliai, Kampuočiai, Lapkričio 15, Lenkai, Lenkija, Lietuviai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Ožkiniai, Pirmasis pasaulinis karas, Prūsija, Punskas, Rugsėjo 7, Seinai, Seinų apskritis, Seivai, Senieji Bokšiai, Smalėnai, Stanislovas Augustas Poniatovskis, Suvalkų gubernija, Trakiškės, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Vaitakiemis, Vidugiriai (Punskas), ..., XVI amžius, 1807 m., 1918 m., 1919 m., 1921 m., 1952 m.. Išplėsti indeksą (6 daugiau) »
Agurkiai
Agurkiai – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Agurkiai ir Punsko valsčius · Agurkiai ir Seivų valsčius ·
Alytus
Alytus – didžiausias pietų Lietuvos, šeštas pagal dydį šalies miestas.
Alytus ir Punsko valsčius · Alytus ir Seivų valsčius ·
Šaltėnai
Šaltėnai – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Šaltėnai ir Punsko valsčius · Šaltėnai ir Seivų valsčius ·
Šlynakiemis
Šlynakiemis – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Šlynakiemis ir Punsko valsčius · Šlynakiemis ir Seivų valsčius ·
Berznykas
Bažnyčios interjeras Berznykas (arba Beržininkai (pasen.)) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Berznykas ir Punsko valsčius · Berznykas ir Seivų valsčius ·
Birželio 25
Birželio 25 yra 176-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 177-a).
Birželio 25 ir Punsko valsčius · Birželio 25 ir Seivų valsčius ·
Bokšiai
Bokšiai (tarmiškai Bokšai) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Bokšiai ir Punsko valsčius · Bokšiai ir Seivų valsčius ·
Didžiuliai
Didžiuliai – kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 6 km į vakarus nuo Ariogalos, dešiniajame Dubysos krante.
Didžiuliai ir Punsko valsčius · Didžiuliai ir Seivų valsčius ·
Kampuočiai
Kampuočiai – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Kampuočiai ir Punsko valsčius · Kampuočiai ir Seivų valsčius ·
Lapkričio 15
Lapkričio 15 yra 319-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 320-a).
Lapkričio 15 ir Punsko valsčius · Lapkričio 15 ir Seivų valsčius ·
Lenkai
šiaurėje) išplitimas 1880 metais Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus Lenkų pasiskirstymas 1916 m. pagal Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos surašymus po Rusijos kariuomenės išvedimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.
Lenkai ir Punsko valsčius · Lenkai ir Seivų valsčius ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Punsko valsčius · Lenkija ir Seivų valsčius ·
Lietuviai
Lietuviai – Europos tauta.
Lietuviai ir Punsko valsčius · Lietuviai ir Seivų valsčius ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Punsko valsčius · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Seivų valsčius ·
Ožkiniai
Žodis Ožkiniai reiškia gyvenvietes.
Ožkiniai ir Punsko valsčius · Ožkiniai ir Seivų valsčius ·
Pirmasis pasaulinis karas
Sąjungininkų teritorijos (tamsiai žalia) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (šviesiai žalia), Centrinių valstybių teritorijos (oranžinė) ir kolonijos bei okupuotos teritorijos (geltona) Ipras Ipras, 1917 m. Po mūšio. Chateau miško likučiai Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m.
Pirmasis pasaulinis karas ir Punsko valsčius · Pirmasis pasaulinis karas ir Seivų valsčius ·
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Prūsija ir Punsko valsčius · Prūsija ir Seivų valsčius ·
Punskas
A. Mickevičiaus gatvė Lietuvių kultūros namai Užeiga Kovo 11-osios licėjus Buvusioji Punsko sinagoga Punsko kapinių koplyčia Punskas – gyvenvietė Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Punskas ir Punsko valsčius · Punskas ir Seivų valsčius ·
Rugsėjo 7
Rugsėjo 7 yra 250-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 251-a).
Punsko valsčius ir Rugsėjo 7 · Rugsėjo 7 ir Seivų valsčius ·
Seinai
Seinai̇̃ – miestas ir miestietiškas valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrities ir Seinų valsčiaus centras, prie sienos su Lietuva.
Punsko valsčius ir Seinai · Seinai ir Seivų valsčius ·
Seinų apskritis
Seinų apskritis – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos šiaurės rytinėje dalyje.
Punsko valsčius ir Seinų apskritis · Seinų apskritis ir Seivų valsčius ·
Seivai
Séivai (lenk. Sejwy) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Punsko valsčius ir Seivai · Seivai ir Seivų valsčius ·
Senieji Bokšiai
Senieji Bokšiai – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Punsko valsčius ir Senieji Bokšiai · Seivų valsčius ir Senieji Bokšiai ·
Smalėnai
Smalėnai – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Punsko valsčius ir Smalėnai · Seivų valsčius ir Smalėnai ·
Stanislovas Augustas Poniatovskis
Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732 m. sausio 17 d. Volčine, dab. Baltarusija – 1798 m. vasario 12 d. Sankt Peterburge, Rusija) – paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795 m.).
Punsko valsčius ir Stanislovas Augustas Poniatovskis · Seivų valsčius ir Stanislovas Augustas Poniatovskis ·
Suvalkų gubernija
Suvalkų gubernija buvo Lenkijos Kongreso karalystėje 1867–1915 metais.
Punsko valsčius ir Suvalkų gubernija · Seivų valsčius ir Suvalkų gubernija ·
Trakiškės
Trakiškės (arba Trakiškė, Trakiškiai) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Punsko valsčius ir Trakiškės · Seivų valsčius ir Trakiškės ·
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Punsko valsčius ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Seivų valsčius ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ·
Vaitakiemis
Vaitakiemis (lenk. Wojtokiemie) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Punsko valsčius ir Vaitakiemis · Seivų valsčius ir Vaitakiemis ·
Vidugiriai (Punskas)
Vidugiriai – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje.
Punsko valsčius ir Vidugiriai (Punskas) · Seivų valsčius ir Vidugiriai (Punskas) ·
XVI amžius
Šešioliktas mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1501 metų sausio 1 dienąir pasibaigęs 1600 metų gruodžio 31 dieną.
Punsko valsčius ir XVI amžius · Seivų valsčius ir XVI amžius ·
1807 m.
1807 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1807 m. ir Punsko valsčius · 1807 m. ir Seivų valsčius ·
1918 m.
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1918 m. ir Punsko valsčius · 1918 m. ir Seivų valsčius ·
1919 m.
1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1919 m. ir Punsko valsčius · 1919 m. ir Seivų valsčius ·
1921 m.
1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1921 m. ir Punsko valsčius · 1921 m. ir Seivų valsčius ·
1952 m.
1952 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Punsko valsčius ir Seivų valsčius turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Punsko valsčius ir Seivų valsčius panašumų
Palyginimas tarp Punsko valsčius ir Seivų valsčius
Punsko valsčius yra 268 santykius, o Seivų valsčius turi 70. Kaip jie turi bendro 36, Jaccard indeksas yra 10.65% = 36 / (268 + 70).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Punsko valsčius ir Seivų valsčius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: