Panašumai tarp Punsko valsčius ir Užnemunė
Punsko valsčius ir Užnemunė turi 23 dalykų dažni (Unijapedija): Augustavo gubernija, Augustavo vaivadija, Dainava (baltų žemė), Jotvingiai, Kolonizacija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Melno taika, Nemunas, Prūsija, Rusijos imperija, Sūduva (reikšmės), Suvalkų gubernija, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Varšuvos kunigaikštystė, 1422 m., 1795 m., 1807 m., 1815 m., 1816 m., 1837 m., 1840 m., 1867 m..
Augustavo gubernija
Augustavo gubernija – buvo Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės administracinis-teritorinis vienetas.
Augustavo gubernija ir Punsko valsčius · Augustavo gubernija ir Užnemunė ·
Augustavo vaivadija
Augustavo vaivadija buvo Rusijos imperijoje, Lenkijos Kongreso karalystės dalis.
Augustavo vaivadija ir Punsko valsčius · Augustavo vaivadija ir Užnemunė ·
Dainava (baltų žemė)
Dainava (dar vadinama Jotva, Sūduva, Poleksija) (prūs. ir jotv. Sūdawa,,,, senąja) – Europos istorinis regionas, kuriame iki XIII a.-XIV a. gyveno baltų gentys: jotvingiai, sūduviai, dainuviai ir poleksėnai.
Dainava (baltų žemė) ir Punsko valsčius · Dainava (baltų žemė) ir Užnemunė ·
Jotvingiai
Prūsų ir jotvingių gentys XIII a. pagal H. Lovmianskį Jotvingių pilkapio draustinis netoli Suvalkų Jotvingiai (dar vadinti sūduviais, poleksėnais) – baltų genčių grupė, gyvenusi dabartinėje Lenkijos Palenkės vaivadijoje, dalyje Vakarų Baltarusijos ir pietvakarinėje Dzūkijos dalyje.
Jotvingiai ir Punsko valsčius · Jotvingiai ir Užnemunė ·
Kolonizacija
Kolonizacija – procesas, kurio metu žmonės gausiai keliasi gyventi į kitas teritorijas.
Kolonizacija ir Punsko valsčius · Kolonizacija ir Užnemunė ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Lietuva ir Punsko valsčius · Lietuva ir Užnemunė ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Punsko valsčius · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Užnemunė ·
Melno taika
Sutarties dokumentas 31745 Jurbarko ir Tauragės raj. paribyje) Melno taika – 1422 m.
Melno taika ir Punsko valsčius · Melno taika ir Užnemunė ·
Nemunas
Nemunas žemėlapyje Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė.
Nemunas ir Punsko valsčius · Nemunas ir Užnemunė ·
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Prūsija ir Punsko valsčius · Prūsija ir Užnemunė ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Punsko valsčius ir Rusijos imperija · Rusijos imperija ir Užnemunė ·
Sūduva (reikšmės)
Sūduvà gali reikšti.
Punsko valsčius ir Sūduva (reikšmės) · Sūduva (reikšmės) ir Užnemunė ·
Suvalkų gubernija
Suvalkų gubernija buvo Lenkijos Kongreso karalystėje 1867–1915 metais.
Punsko valsčius ir Suvalkų gubernija · Suvalkų gubernija ir Užnemunė ·
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Punsko valsčius ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir Užnemunė ·
Varšuvos kunigaikštystė
Varšuvos kunigaikštystė, dar vadinama Varšuvos didžioji kunigaikštystė – valstybė, kurią1807 m. Napoleono karų metu įkūrė Napoleonas Bonapartas.
Punsko valsčius ir Varšuvos kunigaikštystė · Užnemunė ir Varšuvos kunigaikštystė ·
1422 m.
1422 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1422 m. ir Punsko valsčius · 1422 m. ir Užnemunė ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Punsko valsčius · 1795 m. ir Užnemunė ·
1807 m.
1807 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1807 m. ir Punsko valsčius · 1807 m. ir Užnemunė ·
1815 m.
1815 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1815 m. ir Punsko valsčius · 1815 m. ir Užnemunė ·
1816 m.
1816 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1816 m. ir Punsko valsčius · 1816 m. ir Užnemunė ·
1837 m.
1837 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1837 m. ir Punsko valsčius · 1837 m. ir Užnemunė ·
1840 m.
1840 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1840 m. ir Punsko valsčius · 1840 m. ir Užnemunė ·
1867 m.
1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Punsko valsčius ir Užnemunė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Punsko valsčius ir Užnemunė panašumų
Palyginimas tarp Punsko valsčius ir Užnemunė
Punsko valsčius yra 268 santykius, o Užnemunė turi 50. Kaip jie turi bendro 23, Jaccard indeksas yra 7.23% = 23 / (268 + 50).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Punsko valsčius ir Užnemunė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: