Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Rugsėjo 4 ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Rugsėjo 4 ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Jonas Paulius II, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Povilas Alšėniškis, Rusija, Vilniaus universitetas, Vilniaus vyskupija, 1925 m..
Jonas Paulius II
Popiežius priima teologijos studentus Vatikane 2002 m. Popiežius 2004-ųjų rugsėjį Atminimo lenta Vilniaus katedroje Jonas Paulius II (tikrasis vardas Karol Józef Wojtyła; 1920 m. gegužės 18 d. – 2005 m. balandžio 2 d.) – nuo 1978 m.
Jonas Paulius II ir Rugsėjo 4 · Jonas Paulius II ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai – buvusi Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir Rugsėjo 4 · Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rugsėjo 4 · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Povilas Alšėniškis
Povilas Alšėniškis (m. 1555 m. rugsėjo 4 d. Vilnius, palaidotas Vilniaus arkikatedroje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.
Povilas Alšėniškis ir Rugsėjo 4 · Povilas Alšėniškis ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Rugsėjo 4 ir Rusija · Rusija ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Rugsėjo 4 ir Vilniaus universitetas · Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus universitetas ·
Vilniaus vyskupija
Vilniaus katedra Vilniaus vyskupija – Lietuvos vyskupija, veikusi iki 1925 m., kai tapo Vilniaus arkivyskupija.
Rugsėjo 4 ir Vilniaus vyskupija · Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija ·
1925 m.
1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1925 m. ir Rugsėjo 4 · 1925 m. ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Rugsėjo 4 ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Rugsėjo 4 ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika panašumų
Palyginimas tarp Rugsėjo 4 ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Rugsėjo 4 yra 221 santykius, o Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika turi 139. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 2.22% = 8 / (221 + 139).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Rugsėjo 4 ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
