Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Nemokama
Greičiau nei naršyklėje!
 

Sausio 17 ir Vilniaus vyskupija

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Sausio 17 ir Vilniaus vyskupija

Sausio 17 vs. Vilniaus vyskupija

Sausio 17 yra 17-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Vilniaus katedra Vilniaus vyskupija – Lietuvos vyskupija, veikusi iki 1925 m., kai tapo Vilniaus arkivyskupija.

Panašumai tarp Sausio 17 ir Vilniaus vyskupija

Sausio 17 ir Vilniaus vyskupija turi 39 dalykų dažni (Unijapedija): Jurgis Tiškevičius, Krokuva, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Rusija, Vilniaus universitetas, Vilnius, Vokiečių ordinas, 1415 m., 1444 m., 1468 m., 1656 m., 1762 m., 1790 m., 1795 m., 1798 m., 1814 m., 1822 m., 1860 m., 1863 m., 1866 m., 1867 m., 1869 m., 1885 m., 1886 m., 1893 m., 1902 m., 1905 m., 1907 m., 1908 m., ..., 1912 m., 1917 m., 1925 m., 1926 m., 1929 m., 1939 m., 1955 m., 1989 m., 1991 m.. Išplėsti indeksą (9 daugiau) »

Jurgis Tiškevičius

Jurgis Tiškevičius (1596 m. Vištytyje, Baltarusija – 1656 m. sausio 17 d. Domnau prie Karaliaučiaus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas.

Jurgis Tiškevičius ir Sausio 17 · Jurgis Tiškevičius ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

Krokuva

Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.

Krokuva ir Sausio 17 · Krokuva ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Lietuva ir Sausio 17 · Lietuva ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Sausio 17 · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.

Rusija ir Sausio 17 · Rusija ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.

Sausio 17 ir Vilniaus universitetas · Vilniaus universitetas ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė.

Sausio 17 ir Vilnius · Vilniaus vyskupija ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »

Vokiečių ordinas

Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.

Sausio 17 ir Vokiečių ordinas · Vilniaus vyskupija ir Vokiečių ordinas · Žiūrėti daugiau »

1415 m.

1415 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1415 m. ir Sausio 17 · 1415 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1444 m.

1444 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1444 m. ir Sausio 17 · 1444 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1468 m.

1468 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1468 m. ir Sausio 17 · 1468 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1656 m.

1656 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1656 m. ir Sausio 17 · 1656 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1762 m.

1762 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1762 m. ir Sausio 17 · 1762 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1790 m.

1790 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1790 m. ir Sausio 17 · 1790 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1795 m.

1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1795 m. ir Sausio 17 · 1795 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1798 m.

1798 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1798 m. ir Sausio 17 · 1798 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1814 m.

1814 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1814 m. ir Sausio 17 · 1814 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1822 m.

1822 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1822 m. ir Sausio 17 · 1822 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1860 m.

1860 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1860 m. ir Sausio 17 · 1860 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1863 m.

1863 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1863 m. ir Sausio 17 · 1863 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1866 m.

1866 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1866 m. ir Sausio 17 · 1866 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1867 m.

1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1867 m. ir Sausio 17 · 1867 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1869 m.

1869 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1869 m. ir Sausio 17 · 1869 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1885 m.

1885 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1885 m. ir Sausio 17 · 1885 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1886 m.

1886 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1886 m. ir Sausio 17 · 1886 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1893 m.

1893 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1893 m. ir Sausio 17 · 1893 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1902 m.

1902 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1902 m. ir Sausio 17 · 1902 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1905 m.

1905 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1905 m. ir Sausio 17 · 1905 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1907 m.

1907 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1907 m. ir Sausio 17 · 1907 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1908 m.

1908 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1908 m. ir Sausio 17 · 1908 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1912 m.

1912 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1912 m. ir Sausio 17 · 1912 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1917 m.

1917 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1917 m. ir Sausio 17 · 1917 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1925 m.

1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1925 m. ir Sausio 17 · 1925 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1926 m.

1926 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1926 m. ir Sausio 17 · 1926 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1929 m.

1929 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1929 m. ir Sausio 17 · 1929 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1939 m.

1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1939 m. ir Sausio 17 · 1939 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1955 m.

1955 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1955 m. ir Sausio 17 · 1955 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1989 m.

1989 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1989 m. ir Sausio 17 · 1989 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

1991 m.

1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį, kurie baigiasi taip pat antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1991 m. ir Sausio 17 · 1991 m. ir Vilniaus vyskupija · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Sausio 17 ir Vilniaus vyskupija

Sausio 17 yra 340 santykius, o Vilniaus vyskupija turi 377. Kaip jie turi bendro 39, Jaccard indeksas yra 5.44% = 39 / (340 + 377).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Sausio 17 ir Vilniaus vyskupija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »