Logo
Unijapedija
Bendravimas
Gauti iš Google Play
Nauja! Parsisiųsti Unijapedija Android ™!
Parsisiųsti
Greičiau nei naršyklėje!
 

Sausio 5 ir Vilniaus kraštas

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Sausio 5 ir Vilniaus kraštas

Sausio 5 vs. Vilniaus kraštas

Sausio 5 yra 5-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Vilniaus kraštas (1920–1922 m. vadinta Vidurinė Lietuva, nuo 1925 m. Vilniaus vaivadija, alternatyviai kraštas 1922–1926 m. vadinosi Vilniaus žemė, kartais dar vadinama Vilnija) – rytinė ir pietrytinė Lietuvos dalis su Vilniumi, nuo 1919 m.

Panašumai tarp Sausio 5 ir Vilniaus kraštas

Sausio 5 ir Vilniaus kraštas turi 18 dalykų dažni (Unijapedija): Kaunas, Lenkija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Litbelas, Raudonoji armija, Sausio 5, Tarybų Sąjunga, Vilnius, Vokietija, 1919 m., 1920 m., 1921 m., 1925 m., 1930 m., 1931 m., 1932 m., 1939 m..

Kaunas

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje.

Kaunas ir Sausio 5 · Kaunas ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Lenkija ir Sausio 5 · Lenkija ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Lietuva

Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Lietuva ir Sausio 5 · Lietuva ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Sausio 5 · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Litbelas

Lietuvos – Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika (Litbelas, rus. Литовско-Белорусская Советская Социалистическая Республика, Советская социалистическая республика Литвы и Белоруссии, brus. Літоўска–Беларуская Савецкая Сацыялістычная Рэспубліка) – bolševikų įkurta tarybinė respublika 1919 m. vasario – rugpjūčio mėn.

Litbelas ir Sausio 5 · Litbelas ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Raudonoji armija

Raudonosios armijos paradas Charkove, 1920 m. Raudonoji armija (visas pavadinimas Darbininkų ir valstiečių Raudonoji armija) – Sovietų Rusijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų pavadinimas 1918–1946 m. Vėliau ši armija pervadinta į Tarybinę Armiją.

Raudonoji armija ir Sausio 5 · Raudonoji armija ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Sausio 5

Sausio 5 yra 5-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių.

Sausio 5 ir Sausio 5 · Sausio 5 ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Tarybų Sąjunga

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga, TSRS, SSRS, TSR Sąjunga, SSR SąjungaArvydas Anušauskas.

Sausio 5 ir Tarybų Sąjunga · Tarybų Sąjunga ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė.

Sausio 5 ir Vilnius · Vilniaus kraštas ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »

Vokietija

Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.

Sausio 5 ir Vokietija · Vilniaus kraštas ir Vokietija · Žiūrėti daugiau »

1919 m.

1919 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1919 m. ir Sausio 5 · 1919 m. ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

1920 m.

1920 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1920 m. ir Sausio 5 · 1920 m. ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

1921 m.

1921 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1921 m. ir Sausio 5 · 1921 m. ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

1925 m.

1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1925 m. ir Sausio 5 · 1925 m. ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

1930 m.

1930 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1930 m. ir Sausio 5 · 1930 m. ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

1931 m.

1931 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1931 m. ir Sausio 5 · 1931 m. ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

1932 m.

1932 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1932 m. ir Sausio 5 · 1932 m. ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

1939 m.

1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1939 m. ir Sausio 5 · 1939 m. ir Vilniaus kraštas · Žiūrėti daugiau »

Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus

Palyginimas tarp Sausio 5 ir Vilniaus kraštas

Sausio 5 yra 349 santykius, o Vilniaus kraštas turi 123. Kaip jie turi bendro 18, Jaccard indeksas yra 3.81% = 18 / (349 + 123).

Nuorodos

Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Sausio 5 ir Vilniaus kraštas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:

Ei! Mes esame Facebook dabar! »