30 santykiai: Aischilas, Alegorija, Algis Uždavinys, Antika, Aristotelis, Asmenybė, Žmogus, Žodis, Emblema, Empedoklis, Euripidas, Filosofija, Fizika, Hans-Georg Gadamer, Hermis, Idėja, Kalba, Karl Jaspers, Literatūra, Matematika, Orfizmas, Pitagorizmas, Politika, Psichologija, Sąvoka, Sinonimas, Sistema, Tikrovė, Valstybinis himnas, Vėžliai.
Aischilas
Aischilas arba Eschilas (525–456 m. pr. m. e.) – senovės graikų dramaturgas, vienas žymiausių graikų tragedijų autorių kartu su Sofokliu ir Euripidu.
Nauja!!: Simbolis ir Aischilas · Žiūrėti daugiau »
Alegorija
Baltas balandis − taikos alegorija Alegorija – literatūrinė raiškos priemonė, išreiškianti tam tikrąidėjąsimboliniu įvaizdžiu, kai pavaizduotas vienas asmuo ar daiktas reiškia kitąasmenį ar daiktą, o sąvoka, moralinės savybės, dvasinis ar tikrovės reiškinys išreiškiamas konkrečiu gyvenimišku vaizdu.
Nauja!!: Simbolis ir Alegorija · Žiūrėti daugiau »
Algis Uždavinys
Algis Uždavinys (1962 m. balandžio 26 d. Vilniuje, Lietuvos TSR – 2010 m. liepos 25 d. Kabeliuose, Lietuva) – filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas, orientalistas.
Nauja!!: Simbolis ir Algis Uždavinys · Žiūrėti daugiau »
Antika
Antika (Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą529 m. Antikos terminąXVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris. Senovės graikų kultūra kartu su kai kuriomis senovės Artimųjų Rytų įtakomis buvo Europos meno, filosofijos, visuomenės ir švietimo pagrindas iki pat Romos imperijos laikotarpio. Romėnai šiąkultūrąišsaugojo, mėgdžiojo ir skleidė Europoje, kol patys galėjo su ja konkuruoti, o klasikinis pasaulis ėmė kalbėti ne tik graikiškai, bet ir lotyniškai. Šis graikų-romėnų kultūros pamatas turėjo didžiulę įtakąšiuolaikinio pasaulio kalbai, politikai, teisei, švietimo sistemoms, filosofijai, mokslui, karybai, poezijai, istoriografijai, etikai, retorikai, menui ir architektūrai. Išlikę klasikinės kultūros fragmentai lėmė XIV a. prasidėjusį atgimimą, kuris vėliau imtas vadinti Renesansu, o XVIII ir XIX a. vyko įvairūs neoklasicizmo atgimimai.
Nauja!!: Simbolis ir Antika · Žiūrėti daugiau »
Aristotelis
Aristotelis ( .
Nauja!!: Simbolis ir Aristotelis · Žiūrėti daugiau »
Asmenybė
Asmenybės sąvoka yra plati ir sudėtinga, apimanti fizinius ir psichologinius žmogaus ypatumus – visa tai, kąžmogus suvokia ir išgyvena kaip „aš“: išorines ir vidines savybes, sugebėjimus, suvokimo ir mąstymo procesus.
Nauja!!: Simbolis ir Asmenybė · Žiūrėti daugiau »
Žmogus
* †Homo sapiens idaltu.
Nauja!!: Simbolis ir Žmogus · Žiūrėti daugiau »
Žodis
Lotyniškas tekstas, kuriame žodžiai nėra atskirti. Žodis – mažiausias kalbos vienetas, turintis prasmę bei reikšmę.
Nauja!!: Simbolis ir Žodis · Žiūrėti daugiau »
Emblema
„Išmintis“ XVII a. emblemų knygoje Lietuvos kariuomenės lauko (sausumos) pajėgų vadovybės emblema Emblema – (iškilas papuošimas, inkrustacija') – abstraktus arba reprezentacinis atvaizdas, kuris naudojamas kaip sutartinis ženklas išreikšti etinę, religinę, filosofinę, politinę ar kitąidėją.
Nauja!!: Simbolis ir Emblema · Žiūrėti daugiau »
Empedoklis
Empedoklis Empedoklis (apie 490-430 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas, teigęs, jog egzistuoja keturi elementai, kuriuos judina meilės ir neapykantos jėgos: vanduo, žemė, ugnis ir oras.
Nauja!!: Simbolis ir Empedoklis · Žiūrėti daugiau »
Euripidas
Euripidas (480–406 m. pr. m. e.) – senovės Graikijos dramaturgas, naujosios Antikos tragedijos, kurioje vyrauja ne psichologija, o dieviška lemtis, atstovas.
Nauja!!: Simbolis ir Euripidas · Žiūrėti daugiau »
Filosofija
„Atėnų mokykla“ (Rafaelis) Filosofija (. Lietuvių kalbos žodynas, 2005 tokius kaip egzistencija, protavimas, žinojimas, gėris ir vertybės, sąmonė ir kalba. Filosofija gali būti teorinė (žinių siekimas) ir praktinė (iš to išplaukiančiu sąmoningu gėrio troškimu). Paties žodžio autorystė paprastai priskiriama graikų mąstytojui Pitagorui. Ginčytina, kiek ši prielaida teisinga, nes paties termino prasmę nuosekliau išvystė tik Platonas. Ilgąlaikąfilosofijos sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Dabartinėje terminologijoje įprasta skirti krikščionybės, budizmo, islamo ir kt. religijų filosofiją.
Nauja!!: Simbolis ir Filosofija · Žiūrėti daugiau »
Fizika
Fizikos reiškinių įvairovė Fizika ((physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).
Nauja!!: Simbolis ir Fizika · Žiūrėti daugiau »
Hans-Georg Gadamer
Hans-Georg Gadamer Hansas Georgas Gadameris (Hans-Georg Gadamer, 1900 m. vasario 11 d. – 2002 m. kovo 13 d.) – vokiečių filosofas, hermeneutinės krypties kūrėjas, geriausiai žinomas dėl traktato Tiesa ir metodas (Wahrheit und Methode, 1960).
Nauja!!: Simbolis ir Hans-Georg Gadamer · Žiūrėti daugiau »
Hermis
Hermis graikų mitologijoje – Olimpo dievas, Dzeuso ir Atlanto dukters Majos sūnus, senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas.
Nauja!!: Simbolis ir Hermis · Žiūrėti daugiau »
Idėja
Idėja (tariama idea – sąvoka, vaizdinys).
Nauja!!: Simbolis ir Idėja · Žiūrėti daugiau »
Kalba
Kalba – lingvistinių ženklų sistema.
Nauja!!: Simbolis ir Kalba · Žiūrėti daugiau »
Karl Jaspers
Karlas Teodoras Jaspersas (Karl Theodor Jaspers, 1883 m. vasario 23 d. – 1969 m. vasario 26 d.) – vokiečių psichiatras ir filosofas, religinio egzistencializmo atstovas, turėjęs didelę įtakąšiuolaikinei filosofijai, teologijai ir psichiatrijai.
Nauja!!: Simbolis ir Karl Jaspers · Žiūrėti daugiau »
Literatūra
Literatūra – tautos, epochos arba visos žmonijos rašytinių ir spausdintinių kūrinių visuma, raštija.
Nauja!!: Simbolis ir Literatūra · Žiūrėti daugiau »
Matematika
Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius.
Nauja!!: Simbolis ir Matematika · Žiūrėti daugiau »
Orfizmas
Orfizmas – religinių ir filosofinių požiūrių sistema, apie VI a. pr. m. e. susiklosčiusi Atikoje, Peisistrato valdymo laikmečiu.
Nauja!!: Simbolis ir Orfizmas · Žiūrėti daugiau »
Pitagorizmas
Pitagorizmas – graikų religijos, filosofijos ir mokslo kryptis, pradėta Pitagoro, plėtota jo pasekėjų (VI–IV a. pr. m. e.). Apie pitagorizmąpirmasis rašė Filolajas Krotonietis veikale „Apie gamtą“.
Nauja!!: Simbolis ir Pitagorizmas · Žiūrėti daugiau »
Politika
Politika ― tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla.
Nauja!!: Simbolis ir Politika · Žiūrėti daugiau »
Psichologija
Psichologija (iš graik. ψυχή – siela ir λόγος – mokslas) – socialinis mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus, psichikos faktus, nustatantis dėsnius ir kuriantis jų aiškinimo sistemas.
Nauja!!: Simbolis ir Psichologija · Žiūrėti daugiau »
Sąvoka
Sąvoka − sąmonės forma, reiškiama žodžiais ir funkcionuojanti kaip mąstymo turinio elementas.
Nauja!!: Simbolis ir Sąvoka · Žiūrėti daugiau »
Sinonimas
Sinonimas ('bendravardis') – tokiąpačiąarba artimąreikšmę turintis, tačiau kitaip skambantis žodis.
Nauja!!: Simbolis ir Sinonimas · Žiūrėti daugiau »
Sistema
Sistema ('sustatyta, sudėliota') – susijusių elementų aibė, kuri objektyviai iš aplinkos išsiskiria tuo, kad sistemos elementų ryšiai stipresni ar kokybiškai kitokie nei už sistemos ribų.
Nauja!!: Simbolis ir Sistema · Žiūrėti daugiau »
Tikrovė
Anonimo spalvotas medžio raižinys žinomas kaip Flamariono raižinys (1888). Tikrovė arba realybė () – šis terminas plačiąja prasme apima viską, kas egzistuoja ar vyksta, nepriklausomai nuo subjektyvių faktorių - suvokimo, žinių, pojūčių, požiūrio ar įsitikinimų.
Nauja!!: Simbolis ir Tikrovė · Žiūrėti daugiau »
Valstybinis himnas
Valstybės (Valstybinis) himnas – patriotinis muzikinis kūrinys, tam tikroje valstybėje įstatymais ar kitais teisiniais aktais paskelbtas oficialiu.
Nauja!!: Simbolis ir Valstybinis himnas · Žiūrėti daugiau »
Vėžliai
Vėžliai (Testudines) – roplių (Reptilia) būrys, priklausantis anapsidų (Anapsida) poklasiui.
Nauja!!: Simbolis ir Vėžliai · Žiūrėti daugiau »