Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Sluckas ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė
Sluckas ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė turi 9 dalykų dažni (Unijapedija): Baltarusija, Gediminaičių dinastija, Kapylius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naugarduko vaivadija, Olelkaičiai, Pripetė (upė), Radvilos, Rusijos imperija.
Baltarusija
Baltarusija (blrs. ir), arba Gudija, oficialiai Baltarusijos Respublika – žemyninė valstybė Rytų Europoje.
Baltarusija ir Sluckas · Baltarusija ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Gediminaičių dinastija
Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija.
Gediminaičių dinastija ir Sluckas · Gediminaičių dinastija ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Kapylius
Kapỹlius (arba Kopylius) – miestas Baltarusijoje, 120 km į pietus nuo Minsko.
Kapylius ir Sluckas · Kapylius ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Sluckas · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Naugarduko vaivadija
Naugarduko vaivadija – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje ir XX a. Lenkijos Respublikoje.
Naugarduko vaivadija ir Sluckas · Naugarduko vaivadija ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Olelkaičiai
Portretai valdovų Olelkaičių: Aleksandras (Olelko) Vladimirovič (1411-1454), Jurijus III (1559-1586), Jonas Simonas, Aleksandaras Olelkaičiai – LDK didikų giminė, kilusi iš Algirdo anūko Aleksandro Olelkos ir jo žmonos, Sofijos Vytautaitės ir Vasilijaus I dukters, Maskvos didžiosios kunigaikštytės Anastasijos.
Olelkaičiai ir Sluckas · Olelkaičiai ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Pripetė (upė)
Pripetė – upė Rytų Europoje, Dniepro dešinysis intakas.
Pripetė (upė) ir Sluckas · Pripetė (upė) ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Radvilos
Radvilos (lenkiškai paprastai save vadindavo Radziwiłłowie) – LDK didikų giminė, iškilusi XV a. ir išlikusi viena įtakingiausių iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje.
Radvilos ir Sluckas · Radvilos ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Rusijos imperija ir Sluckas · Rusijos imperija ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Sluckas ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Sluckas ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė panašumų
Palyginimas tarp Sluckas ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė
Sluckas yra 71 santykius, o Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė turi 29. Kaip jie turi bendro 9, Jaccard indeksas yra 9.00% = 9 / (71 + 29).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Sluckas ir Slucko-Kapyliaus kunigaikštystė santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
