Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Smolenskas ir Smolensko vaivada
Smolenskas ir Smolensko vaivada turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Aleksandras Korvinas Gosievskis, Filipas Kazimieras Obuchovičius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Smolensko vaivada, Smolensko vaivadija, Stanislovas Kiška, 1611 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Smolenskas · Abiejų Tautų Respublika ir Smolensko vaivada ·
Aleksandras Korvinas Gosievskis
Aleksandras Korvinas Gosievskis (balt. Аляксандр Корвін-Гасеўскі. ? – m. 1639 m. balandžio mėn.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės diplomatas, karinis veikėjas.
Aleksandras Korvinas Gosievskis ir Smolenskas · Aleksandras Korvinas Gosievskis ir Smolensko vaivada ·
Filipas Kazimieras Obuchovičius
Filipas Kazimieras Obuchovičius (apie 1600–1656 m. rugsėjo 6 d.) – LDK valstybės veikėjas, Smolensko vaivada, kariškis, diplomatas, rašytojas-memuaristas.
Filipas Kazimieras Obuchovičius ir Smolenskas · Filipas Kazimieras Obuchovičius ir Smolensko vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Smolenskas · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Smolensko vaivada ·
Smolensko vaivada
Smolensko vaivadijos herbas Smolensko vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Smolensko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Smolensko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Smolenskas ir Smolensko vaivada · Smolensko vaivada ir Smolensko vaivada ·
Smolensko vaivadija
Smolensko vaivadija – nuo 1508 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1739 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis-teritorinis vienetas.
Smolenskas ir Smolensko vaivadija · Smolensko vaivada ir Smolensko vaivadija ·
Stanislovas Kiška
Stanislovas Strumila (pravarde Kiška, m. 1513 m. pabaigoje ar 1514 m. pradžioje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, diplomatas, Gardino seniūnas, Lietuvos didysis etmonas, Lietuvos didysis maršalka.
Smolenskas ir Stanislovas Kiška · Smolensko vaivada ir Stanislovas Kiška ·
1611 m.
1611 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Smolenskas ir Smolensko vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Smolenskas ir Smolensko vaivada panašumų
Palyginimas tarp Smolenskas ir Smolensko vaivada
Smolenskas yra 99 santykius, o Smolensko vaivada turi 121. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 3.64% = 8 / (99 + 121).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Smolenskas ir Smolensko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
