Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Smolensko vaivada ir Vilniaus kaštelionas
Smolensko vaivada ir Vilniaus kaštelionas turi 21 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai, Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Mikalojus Glebavičius, Mykolas Kazimieras Pacas, Petras Simonas Gedgaudaitis, Ponų taryba, Sudivojus Valimantaitis, 1445 m., 1451 m., 1458 m., 1460 m., 1569 m., 1579 m., 1587 m., 1667 m., 1744 m., 1775 m., 1790 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Smolensko vaivada · Abiejų Tautų Respublika ir Vilniaus kaštelionas ·
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai – žemesnieji Abiejų Tautų Respublikos valstybinės valdžios pareigūnai, vykdę valdžios funkcijas kunigaikštystėse, vaivadijose ir kituose teritoriniuose administraciniuose vienetuose.
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Smolensko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Vilniaus kaštelionas ·
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai
Centrinės valdžios urėdai – aukščiausi Abiejų Tautų Respublikos centrinės vykdomosios valdžios pareigūnai.
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Smolensko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Vilniaus kaštelionas ·
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai – aukščiausio valstybinio rango Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Smolensko vaivada · Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Vilniaus kaštelionas ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Smolensko vaivada · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus kaštelionas ·
Mikalojus Glebavičius
Mikalojus Glebavičius (? – m. 1632 m., Praha, Varšuva) – Lietuvos pastalininkis (nuo 1605 m.), Smolensko vaivada (nuo 1611 m.), Vilniaus kaštelionas (nuo 1621 m.).
Mikalojus Glebavičius ir Smolensko vaivada · Mikalojus Glebavičius ir Vilniaus kaštelionas ·
Mykolas Kazimieras Pacas
Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682 m. balandžio 4 d. prie Vilniaus) – Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas, kilęs iš Lietuvos bajorų Pacų Gozdavos herbo giminės.
Mykolas Kazimieras Pacas ir Smolensko vaivada · Mykolas Kazimieras Pacas ir Vilniaus kaštelionas ·
Petras Simonas Gedgaudaitis
Petras Simonas Gedgaudaitis (Senka) (m. 1451 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, Vilniaus kaštelionas, iš Gedgaudų bajorų giminės.
Petras Simonas Gedgaudaitis ir Smolensko vaivada · Petras Simonas Gedgaudaitis ir Vilniaus kaštelionas ·
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Ponų taryba ir Smolensko vaivada · Ponų taryba ir Vilniaus kaštelionas ·
Sudivojus Valimantaitis
Sudivojus Valimantaitis (mirė 1459 m.) – LDK didikas.
Smolensko vaivada ir Sudivojus Valimantaitis · Sudivojus Valimantaitis ir Vilniaus kaštelionas ·
1445 m.
1445 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1445 m. ir Smolensko vaivada · 1445 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1451 m.
1451 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1451 m. ir Smolensko vaivada · 1451 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1458 m.
1458 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1458 m. ir Smolensko vaivada · 1458 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1460 m.
1460 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1460 m. ir Smolensko vaivada · 1460 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Smolensko vaivada · 1569 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1579 m.
1579 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1579 m. ir Smolensko vaivada · 1579 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1587 m.
1587 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1587 m. ir Smolensko vaivada · 1587 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1667 m.
1667 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1667 m. ir Smolensko vaivada · 1667 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1744 m.
1744 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1744 m. ir Smolensko vaivada · 1744 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1775 m.
1775 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1775 m. ir Smolensko vaivada · 1775 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1790 m.
1790 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1790 m. ir Smolensko vaivada · 1790 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Smolensko vaivada ir Vilniaus kaštelionas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Smolensko vaivada ir Vilniaus kaštelionas panašumų
Palyginimas tarp Smolensko vaivada ir Vilniaus kaštelionas
Smolensko vaivada yra 121 santykius, o Vilniaus kaštelionas turi 127. Kaip jie turi bendro 21, Jaccard indeksas yra 8.47% = 21 / (121 + 127).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Smolensko vaivada ir Vilniaus kaštelionas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
