Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Vilniaus kaštelionas
Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Vilniaus kaštelionas turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Jonas Kęsgaila, Jurgis Radvila I, Konstantinas Ostrogiškis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Ponų taryba, Vilnius, 1451 m., 1522 m., 1527 m..
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Vilniaus kaštelionas ·
Jonas Kęsgaila
Jonas Kęsgaila (apie 1405 m. Kražiuose ? – 1485 m. greičiausiai Kražiuose) – Žemaitijos seniūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Jonas Kęsgaila ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila · Jonas Kęsgaila ir Vilniaus kaštelionas ·
Jurgis Radvila I
Jurgis Radvila I, Jurgis Radvila Heraklis (1480 m.–1541 m. balandžio mėn.) – LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Jurgis Radvila I ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila · Jurgis Radvila I ir Vilniaus kaštelionas ·
Konstantinas Ostrogiškis
Konstantinas Ostrogiškis (gud. Канстанцiн Астрожскi, Kanstancin Astrožski), 1460 m. kovo 2 d. Volynėje, Ostrogo pilyje – 1530 m. rugsėjo 11 d.) – Lietuvos didysis etmonas, Trakų vaivada (nuo 1522 m.), Vilniaus kaštelionas (nuo 1511 m.). Palaidotas Kijevo Pečorų lauros Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų („Uspenjės“) cerkvėje.
Konstantinas Ostrogiškis ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila · Konstantinas Ostrogiškis ir Vilniaus kaštelionas ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus kaštelionas ·
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Lietuvos didysis etmonas ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila · Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus kaštelionas ·
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Ponų taryba ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila · Ponų taryba ir Vilniaus kaštelionas ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Vilnius · Vilniaus kaštelionas ir Vilnius ·
1451 m.
1451 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1451 m. ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila · 1451 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1522 m.
1522 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1522 m. ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila · 1522 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
1527 m.
1527 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1527 m. ir Stanislovas Jonavičius Kęsgaila · 1527 m. ir Vilniaus kaštelionas ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Vilniaus kaštelionas turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Vilniaus kaštelionas panašumų
Palyginimas tarp Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Vilniaus kaštelionas
Stanislovas Jonavičius Kęsgaila yra 43 santykius, o Vilniaus kaštelionas turi 127. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 6.47% = 11 / (43 + 127).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Stanislovas Jonavičius Kęsgaila ir Vilniaus kaštelionas santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
