Panašumai tarp Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir XVIII amžius
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir XVIII amžius turi 9 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Napoleonas Bonapartas, Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Stanislovas Augustas Poniatovskis, 1794 m., 1794 m. sukilimas, 1795 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Abiejų Tautų Respublika ir XVIII amžius ·
Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas Antrasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų įvyko 1793 m.
Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir XVIII amžius ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir XVIII amžius ·
Napoleonas Bonapartas
Napoleonas Bonapartas (pasivadinęs Napoleonu I; 1769 m. rugpjūčio 15 d. Ajačas, Korsika – 1821 m. gegužės 5 d. Šv. Elenos sala) – pirmasis Prancūzijos imperatorius (1804 m. gruodžio 2 d. – 1814 m. balandžio 6 d., taip pat 1815 m. kovo 1 d. – birželio 22 d.). Antrasis Karolio Bonaparto ir Leticijos Ramolino sūnus Napoleonas Bonapartas buvo Pirmosios Prancūzijos respublikos revoliucinės armijos, vedlys generolas.
Napoleonas Bonapartas ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Napoleonas Bonapartas ir XVIII amžius ·
Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Abiejų Tautų Respublika po pirmojo padalinimo Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas buvo pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje.
Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir XVIII amžius ·
Stanislovas Augustas Poniatovskis
Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732 m. sausio 17 d. Volčine, dab. Baltarusija – 1798 m. vasario 12 d. Sankt Peterburge, Rusija) – paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795 m.).
Stanislovas Augustas Poniatovskis ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · Stanislovas Augustas Poniatovskis ir XVIII amžius ·
1794 m.
1794 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1794 m. ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · 1794 m. ir XVIII amžius ·
1794 m. sukilimas
Kosčiuškos sukilimas Paminklas T.Kosčiuškai Krokuvoje Šiaulių apskrities sukilėlių aktas Sukilėlių atsišaukimas lietuvių kalba ATR prieš padalijimą1794 m. sukilimas (Kosciuškos sukilimas) – sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperijąir Prūsijos karalystę, vadovaujamas Tado Kosciuškos.
1794 m. sukilimas ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · 1794 m. sukilimas ir XVIII amžius ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas · 1795 m. ir XVIII amžius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir XVIII amžius turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir XVIII amžius panašumų
Palyginimas tarp Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir XVIII amžius
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas yra 38 santykius, o XVIII amžius turi 102. Kaip jie turi bendro 9, Jaccard indeksas yra 6.43% = 9 / (38 + 102).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir XVIII amžius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: