Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Uralo kalbos ir Vodų kalba
Uralo kalbos ir Vodų kalba turi 45 dalykų dažni (Unijapedija): Akalos samių kalba, Šiaurės samių kalba, Baltijos finų kalbos, Chantų kalba, Encų kalba, Erzių kalba, Estų kalba, Finų kalbos, Finougrų kalbos, Ižorų kalba, Inario samių kalba, Juratų kalba, Kamasinų kalba, Karelų kalba, Kemės samių kalba, Kildino samių kalba, Komių kalba, Komių permių kalba, Lulėjo samių kalba, Lyvių kalba, Mansių kalba, Marių kalba, Matorų kalba, Meščerų kalba, Merių kalba, Mokšų kalba, Muromų kalba, Nencų kalba, Nganasanų kalba, Pietų samių kalba, ..., Pitėjo samių kalba, Samių kalbos, Samodų kalbos, Selkupų kalba, Sibiras, Skolto samių kalba, Suomių kalba, Terio samių kalba, Udmurtų kalba, Ugrų kalbos, Umėjo samių kalba, Uralo prokalbė, Vengrų kalba, Vepsų kalba, Vodų kalba. Išplėsti indeksą (15 daugiau) »
Akalos samių kalba
Akalos samių kalba – išnykusi samių kalbų grupės kalba, vartota Rusijoje, Kolos pusiasalio pietvakarinėje dalyje gyvenančių samių.
Akalos samių kalba ir Uralo kalbos · Akalos samių kalba ir Vodų kalba ·
Šiaurės samių kalba
Šiaurės samių kalba – Uralo kalbų šeimai priklausanti kalba, gausiausia iš visų samių kalbų.
Šiaurės samių kalba ir Uralo kalbos · Šiaurės samių kalba ir Vodų kalba ·
Baltijos finų kalbos
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei.
Baltijos finų kalbos ir Uralo kalbos · Baltijos finų kalbos ir Vodų kalba ·
Chantų kalba
Chantų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti ugrų kalbų grupei.
Chantų kalba ir Uralo kalbos · Chantų kalba ir Vodų kalba ·
Encų kalba
Encų kalba – viena iš samodų kalbų, paplitusi Jenisiejaus žemupio dešiniajame krante (Rusijos Krasnojarsko krašto Taimyro rajonas).
Encų kalba ir Uralo kalbos · Encų kalba ir Vodų kalba ·
Erzių kalba
Erzių kalba (эрзянь кель) – finougrų kalba, vartojama erzių tautybės žmonių, gyvenančių Rusijos Pavolgyje, Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje.
Erzių kalba ir Uralo kalbos · Erzių kalba ir Vodų kalba ·
Estų kalba
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Estų kalba ir Uralo kalbos · Estų kalba ir Vodų kalba ·
Finų kalbos
Finų kalbos – viena iš dviejų finougrų kalbų atšakų.
Finų kalbos ir Uralo kalbos · Finų kalbos ir Vodų kalba ·
Finougrų kalbos
Finougrų kalbos (fiu – ISO 639-2 kodas) – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai.
Finougrų kalbos ir Uralo kalbos · Finougrų kalbos ir Vodų kalba ·
Ižorų kalba
Ižorų kalba (ingrų kalba) – finougrų kalba, vartojama ižorų Ingrijoje.
Ižorų kalba ir Uralo kalbos · Ižorų kalba ir Vodų kalba ·
Inario samių kalba
Inario samių kalba (anarâškielâ) – samių kalbų grupės kalba, vartojama Suomijoje gyvenančių samių.
Inario samių kalba ir Uralo kalbos · Inario samių kalba ir Vodų kalba ·
Juratų kalba
Juratų kalba, rytų nencų kalba – išnykusi Uralo kalbų šiaurės samodų kalbų grupės kalba, kuria kalbėta Sibiro tundroje į vakarus nuo Jenisejaus ir Taimyre į rytus nuo Uralo.
Juratų kalba ir Uralo kalbos · Juratų kalba ir Vodų kalba ·
Kamasinų kalba
Kamasinų kalba (каӈмажəн шəкəт) – XX amžiuje išnykusi Uralo kalbų šeimos pietų samodų kalbų pošeimio kalba.
Kamasinų kalba ir Uralo kalbos · Kamasinų kalba ir Vodų kalba ·
Karelų kalba
Karelų kalba – finougrų kalbų atšakos finų kalbų grupės Baltijos finų pogrupio kalba.
Karelų kalba ir Uralo kalbos · Karelų kalba ir Vodų kalba ·
Kemės samių kalba
Kemės samių kalba – išnykusi samių kalbų grupės kalba, vartota Laplandijos (Suomija) pietinėje dalyje (aplink Kuusamo miestą) gyvenančių samių.
Kemės samių kalba ir Uralo kalbos · Kemės samių kalba ir Vodų kalba ·
Kildino samių kalba
Kildino samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Rusijoje, Kolos pusiasalio centrinėje dalyje gyvenančių samių.
Kildino samių kalba ir Uralo kalbos · Kildino samių kalba ir Vodų kalba ·
Komių kalba
Komių kalba (коми кыв) – Uralo kalbų šeimos, finougrų grupės kalba, vartojama Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose gyvenančių komių.
Komių kalba ir Uralo kalbos · Komių kalba ir Vodų kalba ·
Komių permių kalba
Komių permių kalba (Komi-Permjacköj, Perem komi) – Uralo kalbų, finougrų grupės, finų pogrupio kalba, kuria kalbama Permės krašto komiai, Kamos upės baseine.
Komių permių kalba ir Uralo kalbos · Komių permių kalba ir Vodų kalba ·
Lulėjo samių kalba
Lulėjo samių kalba (julevsámegiella) – samių kalbų grupės kalba, vartojama Švedijoje (aplink Lulėjo miestą) ir Norvegijoje (Nordlando apskrityje) gyvenančių samių.
Lulėjo samių kalba ir Uralo kalbos · Lulėjo samių kalba ir Vodų kalba ·
Lyvių kalba
Kurše Lyvių kalba (lyv. k. līvõ kēļ) – beveik išnykusi Uralo kalbų šeimos Baltijos finų grupės agliutinacinė kalba, viena iš dviejų Latvijos autochtoninių kalbų ir vienintelė kalba greta latvių, Latvijos teritorijoje teisiškai laikoma vietine senąja kalba ir saugoma bei ginama Latvijos įstatymų.
Lyvių kalba ir Uralo kalbos · Lyvių kalba ir Vodų kalba ·
Mansių kalba
Mansių kalba arba vogulų kalba – finougrų kalbų grupės ugrų pogrupio kalba, vartojama Vakarų Sibire gyvenančių mansių.
Mansių kalba ir Uralo kalbos · Mansių kalba ir Vodų kalba ·
Marių kalba
Marių kalba (mariškai – марий йылме) – finougrų kalba, kuria šneka dauguma Marijos (Rusijos autonominės respublikos) gyventojų ir už Marijos ribų gyvenantys etniniai mariai. Skirstoma į dvi tarmes.
Marių kalba ir Uralo kalbos · Marių kalba ir Vodų kalba ·
Matorų kalba
Matorų kalba – išmirusi Uralo kalbų grupės kalba, priklausanti pietų samodų kalbų grupei, kuriai priklauso ir kamasinų, selkupų kalbos.
Matorų kalba ir Uralo kalbos · Matorų kalba ir Vodų kalba ·
Meščerų kalba
Meščerų kalba buvo Uralo kalbų, finougrų grupės kalba, kuria kalbėjo meščerai, gyvenę Okos upės baseine.
Meščerų kalba ir Uralo kalbos · Meščerų kalba ir Vodų kalba ·
Merių kalba
Merių kalba – išnykusi finougrų kalba, kuria kalbėjo Centrinėje Rusijos dalyje gyvenusi merių gentis.
Merių kalba ir Uralo kalbos · Merių kalba ir Vodų kalba ·
Mokšų kalba
Mokšų kalba (мокшень кяль) – viena iš dviejų mordvių kalbų, priklausančių finougrų kalbų grupės Volgos finų kalboms.
Mokšų kalba ir Uralo kalbos · Mokšų kalba ir Vodų kalba ·
Muromų kalba
Muromų kalba – išnykusi finougrų kalba, priklausiusi Volgos finų kalbų grupei, kuria kalbėjo dabartinės Rusijos centrinėje dalyje gyvenę muromai.
Muromų kalba ir Uralo kalbos · Muromų kalba ir Vodų kalba ·
Nencų kalba
Nencų kalba – Uralo kalbų šeimos samodų kalbų grupės kalba, priklausanti šiauriniam samodų kalbų pogrupiui.
Nencų kalba ir Uralo kalbos · Nencų kalba ir Vodų kalba ·
Nganasanų kalba
Nganasanų kalba – samodų kalbų grupės kalba, kuria kalbama Krasnojarsko krašto šiaurėje.
Nganasanų kalba ir Uralo kalbos · Nganasanų kalba ir Vodų kalba ·
Pietų samių kalba
Pietų samių kalba – Uralo kalbų šeimai priklausanti kalba, toliausiai į pietus ir vakarus paplitusi iš samių kalbų.
Pietų samių kalba ir Uralo kalbos · Pietų samių kalba ir Vodų kalba ·
Pitėjo samių kalba
Pitėjo samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Švedijoje ir Norvegijoje gyvenančių samių.
Pitėjo samių kalba ir Uralo kalbos · Pitėjo samių kalba ir Vodų kalba ·
Samių kalbos
Samių kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų šeimai, vartojama samių tautybės žmonių, gyvenančių šiaurės Skandinavijoje, Suomijoje, Rusijos Kolos pusiasalyje.
Samių kalbos ir Uralo kalbos · Samių kalbos ir Vodų kalba ·
Samodų kalbos
Samodų (samojedų) kalbos – Uralo kalbų šeimos grupė.
Samodų kalbos ir Uralo kalbos · Samodų kalbos ir Vodų kalba ·
Selkupų kalba
Selkupų kalba – samodų kalbų grupės kalba, kuria kalbama Tomsko srityje ir Krasnojarsko krašto šiaurėje, Jamalo Nencų autonominėje apygardoje.
Selkupų kalba ir Uralo kalbos · Selkupų kalba ir Vodų kalba ·
Sibiras
       Sibiro federalinė apygarda        Geografinis Sibiras        Sibiras plačiąja (tradicine) prasme Sibiras – didelis gamtinis regionas, užimantis rytinę Rusijos dalį ir iš dalies sutampantis su Šiaurės Azija.
Sibiras ir Uralo kalbos · Sibiras ir Vodų kalba ·
Skolto samių kalba
Skolto samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Suomijoje, daugiausia Sevetijervio kaime ir prie Lovo ežero, Rusijoje, kur kalba 20 – 30 žmonių Njuõʹttjäuʹrr (Notozero) dialektu.
Skolto samių kalba ir Uralo kalbos · Skolto samių kalba ir Vodų kalba ·
Suomių kalba
Savonijos. 7. Pietryčių. Suomių kalba – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų.
Suomių kalba ir Uralo kalbos · Suomių kalba ir Vodų kalba ·
Terio samių kalba
Terio samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Rusijoje, Kolos pusiasalio šiaurės rytinėje dalyje gyvenančių samių.
Terio samių kalba ir Uralo kalbos · Terio samių kalba ir Vodų kalba ·
Udmurtų kalba
Udmurtų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti permių kalbų grupei.
Udmurtų kalba ir Uralo kalbos · Udmurtų kalba ir Vodų kalba ·
Ugrų kalbos
Ugrų kalbos – kalbų grupė, priklausanti finougrų kalbų pošeimiui, Uralo kalbų šeimai.
Ugrų kalbos ir Uralo kalbos · Ugrų kalbos ir Vodų kalba ·
Umėjo samių kalba
Umėjo samių kalba – samių kalbų grupės kalba, vartojama Švedijoje ir Norvegijoje gyvenančių samių.
Umėjo samių kalba ir Uralo kalbos · Umėjo samių kalba ir Vodų kalba ·
Uralo prokalbė
Uralo kalbos Uralo prokalbė – tai hipotetinė kalba, Uralo kalbų šeimos pramotė, rekonstruojama lyginamosios istorinės kalbotyros metodu.
Uralo kalbos ir Uralo prokalbė · Uralo prokalbė ir Vodų kalba ·
Vengrų kalba
Vengrų kalba (veng. magyar nyelv) – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba.
Uralo kalbos ir Vengrų kalba · Vengrų kalba ir Vodų kalba ·
Vepsų kalba
Uralo kalbų paplitimas Vepsų kalba (vepsų k. vepsän kel') – vepsų tautos kalba, priklausanti Uralo kalbų šeimos finougrų kalbų grupės Baltijos finų kalbų pogrupiui.
Uralo kalbos ir Vepsų kalba · Vepsų kalba ir Vodų kalba ·
Vodų kalba
Vodų kalba (vod. vaďďā tšēli arba mā tšēli 'žemės kalba') – negausios Rusijoje, Leningrado srityje, Kingisepo rajone gyvenančios vodų tautos agliutinacinė kalba.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Uralo kalbos ir Vodų kalba turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Uralo kalbos ir Vodų kalba panašumų
Palyginimas tarp Uralo kalbos ir Vodų kalba
Uralo kalbos yra 48 santykius, o Vodų kalba turi 215. Kaip jie turi bendro 45, Jaccard indeksas yra 17.11% = 45 / (48 + 215).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Uralo kalbos ir Vodų kalba santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
