Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Vaitiekus Radvila ir Vilniaus vyskupija
Vaitiekus Radvila ir Vilniaus vyskupija turi 9 dalykų dažni (Unijapedija): Albertas I Taboras, Balandžio 19, Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Povilas Alšėniškis, Verkiai, Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, 1507 m., 1519 m..
Albertas I Taboras
Vaitiekus Albertas I Taboras (1453 m. Tabariškėse – 1507 m. kovo 27 d. Krokuvoje) – Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas 1491–1507 m., Vilniaus miesto gynybinės sienos statybos skatintojas ir rėmėjas.
Albertas I Taboras ir Vaitiekus Radvila · Albertas I Taboras ir Vilniaus vyskupija ·
Balandžio 19
Balandžio 19 yra 109-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 110-a).
Balandžio 19 ir Vaitiekus Radvila · Balandžio 19 ir Vilniaus vyskupija ·
Jonas iš Lietuvos kunigaikščių
Jonas iš Lietuvos kunigaikščių (dar Jonas II Žygimantaitis, 1499 m. sausio 8 d., Krokuva ? – 1538 m. vasario 18 d. Poznanė, palaidotas Vilniaus arkikatedros Vyskupų koplyčios kriptoje) – Vilniaus ir Poznanės vyskupas.
Jonas iš Lietuvos kunigaikščių ir Vaitiekus Radvila · Jonas iš Lietuvos kunigaikščių ir Vilniaus vyskupija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vaitiekus Radvila · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vyskupija ·
Povilas Alšėniškis
Povilas Alšėniškis (m. 1555 m. rugsėjo 4 d. Vilnius, palaidotas Vilniaus arkikatedroje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.
Povilas Alšėniškis ir Vaitiekus Radvila · Povilas Alšėniškis ir Vilniaus vyskupija ·
Verkiai
Verkiai – Vilniaus miesto dalis, esanti dešiniajame Neries krante, į šiaurę nuo miesto centro, išsidėstę aplink Verkių gatvę nuo Trinapolio pietuose iki Staviškių šiaurėje.
Vaitiekus Radvila ir Verkiai · Verkiai ir Vilniaus vyskupija ·
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus šv.
Vaitiekus Radvila ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija ·
1507 m.
1507 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1507 m. ir Vaitiekus Radvila · 1507 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1519 m.
1519 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1519 m. ir Vaitiekus Radvila · 1519 m. ir Vilniaus vyskupija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Vaitiekus Radvila ir Vilniaus vyskupija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Vaitiekus Radvila ir Vilniaus vyskupija panašumų
Palyginimas tarp Vaitiekus Radvila ir Vilniaus vyskupija
Vaitiekus Radvila yra 26 santykius, o Vilniaus vyskupija turi 377. Kaip jie turi bendro 9, Jaccard indeksas yra 2.23% = 9 / (26 + 377).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Vaitiekus Radvila ir Vilniaus vyskupija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
