Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Vilniaus kaštelionas ir Vilniaus vaivada
Vilniaus kaštelionas ir Vilniaus vaivada turi 38 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai, Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Kristupas Chodkevičius, Kristupas II Radvila, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Liudvikas Pociejus, Mykolas Jeronimas Radvila, Mykolas Kazimieras Pacas, Mykolas Kazimieras Radvila, Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, Mykolas Mingaila, Mykolas Servacijus Višnioveckis, Ponų taryba, Teismas, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Vilniaus vaivadija, 1413 m., 1458 m., 1477 m., 1492 m., 1522 m., 1569 m., 1633 m., 1642 m., 1667 m., 1669 m., ..., 1682 m., 1703 m., 1706 m., 1722 m., 1744 m., 1768 m., 1790 m., 1795 m.. Išplėsti indeksą (8 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Vilniaus kaštelionas · Abiejų Tautų Respublika ir Vilniaus vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai – žemesnieji Abiejų Tautų Respublikos valstybinės valdžios pareigūnai, vykdę valdžios funkcijas kunigaikštystėse, vaivadijose ir kituose teritoriniuose administraciniuose vienetuose.
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Vilniaus kaštelionas · Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Vilniaus vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai
Centrinės valdžios urėdai – aukščiausi Abiejų Tautų Respublikos centrinės vykdomosios valdžios pareigūnai.
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Vilniaus kaštelionas · Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Vilniaus vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai – aukščiausio valstybinio rango Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Vilniaus kaštelionas · Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Vilniaus vaivada ·
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Vilniaus kaštelionas · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Vilniaus vaivada ·
Kristupas Chodkevičius
Kristupas Chodkevičius (m. 1652 m. spalio 3 d.) – Jeronimo sūnus, LDK didysis vėliavininkas (1611–1623 m.), LDK didysis arklininkas (1623–1633 m.), Trakų kaštelionas (1633–1636 m.), Vilniaus kaštelionas (1636–1642 m.), Vilniaus vaivada (1642–1652 m.), Gardino, Bobruisko, Mozyriaus, Krėvos seniūnas.
Kristupas Chodkevičius ir Vilniaus kaštelionas · Kristupas Chodkevičius ir Vilniaus vaivada ·
Kristupas II Radvila
Kristupas Radvila (1585 m. kovo 22 d. – 1640 m. lapkričio 19 d.), žinomas kaip Kristupas II Radvila – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Kristupas II Radvila ir Vilniaus kaštelionas · Kristupas II Radvila ir Vilniaus vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus kaštelionas · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vaivada ·
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus kaštelionas · Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada ·
Liudvikas Pociejus
Liudvikas Konstantinas Pociejus (1664 m. Kietaviškėse – 1730 m. sausio 3 d. Ružankoje) – LDK karinis veikėjas.
Liudvikas Pociejus ir Vilniaus kaštelionas · Liudvikas Pociejus ir Vilniaus vaivada ·
Mykolas Jeronimas Radvila
Rūmai Nieborove Mykolas Jeronimas Radvila (1744 m. spalio 10 d. – 1831 m. kovo 28 d. Varšuvoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Mykolas Jeronimas Radvila ir Vilniaus kaštelionas · Mykolas Jeronimas Radvila ir Vilniaus vaivada ·
Mykolas Kazimieras Pacas
Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682 m. balandžio 4 d. prie Vilniaus) – Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas, kilęs iš Lietuvos bajorų Pacų Gozdavos herbo giminės.
Mykolas Kazimieras Pacas ir Vilniaus kaštelionas · Mykolas Kazimieras Pacas ir Vilniaus vaivada ·
Mykolas Kazimieras Radvila
Mykolas Kazimieras Radvila (1635 m. spalio 26 d. Nesvyžiuje – 1680 m. lapkričio 14 d. Bolonijoje, Italija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Mykolas Kazimieras Radvila ir Vilniaus kaštelionas · Mykolas Kazimieras Radvila ir Vilniaus vaivada ·
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė (1702 m. birželio 13 d. Olykoje – 1762 m. sausio 3 d. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė ir Vilniaus kaštelionas · Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė ir Vilniaus vaivada ·
Mykolas Mingaila
Mykolas Mingaila (Minigaila, m. apie 1419 m.) – vienas žymiausių XIV a. pabaigos – XV a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos didikų.
Mykolas Mingaila ir Vilniaus kaštelionas · Mykolas Mingaila ir Vilniaus vaivada ·
Mykolas Servacijus Višnioveckis
Mykolas Servacijus Višnioveckis (1680 m. gegužės 13 d. Lvove – 1744 m. rugsėjo 16 d. Merkinėje) – kunigaikštis, LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos karvedys, Lietuvos didysis etmonas.
Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Vilniaus kaštelionas · Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Vilniaus vaivada ·
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Ponų taryba ir Vilniaus kaštelionas · Ponų taryba ir Vilniaus vaivada ·
Teismas
Teismas – teisininkų institucija, užsiimanti konfliktinių situacijų, teisinių pažeidimų nagrinėjimu ir sprendimais įgyvendinanti teisingumą.
Teismas ir Vilniaus kaštelionas · Teismas ir Vilniaus vaivada ·
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir Vilniaus kaštelionas · Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir Vilniaus vaivada ·
Vilniaus vaivadija
Vilniaus vaivadija – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Abiejų Tautų Respublikoje ir XX a. Lenkijos Respublikoje.
Vilniaus kaštelionas ir Vilniaus vaivadija · Vilniaus vaivada ir Vilniaus vaivadija ·
1413 m.
1413 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1413 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1413 m. ir Vilniaus vaivada ·
1458 m.
1458 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1458 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1458 m. ir Vilniaus vaivada ·
1477 m.
1477 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1477 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1477 m. ir Vilniaus vaivada ·
1492 m.
1492 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1492 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1492 m. ir Vilniaus vaivada ·
1522 m.
1522 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1522 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1522 m. ir Vilniaus vaivada ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1569 m. ir Vilniaus vaivada ·
1633 m.
1633 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1633 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1633 m. ir Vilniaus vaivada ·
1642 m.
1642 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1642 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1642 m. ir Vilniaus vaivada ·
1667 m.
1667 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1667 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1667 m. ir Vilniaus vaivada ·
1669 m.
1669 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1669 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1669 m. ir Vilniaus vaivada ·
1682 m.
1682 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1682 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1682 m. ir Vilniaus vaivada ·
1703 m.
1703 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1703 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1703 m. ir Vilniaus vaivada ·
1706 m.
1706 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1706 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1706 m. ir Vilniaus vaivada ·
1722 m.
1722 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1722 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1722 m. ir Vilniaus vaivada ·
1744 m.
1744 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1744 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1744 m. ir Vilniaus vaivada ·
1768 m.
1768 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1768 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1768 m. ir Vilniaus vaivada ·
1790 m.
1790 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1790 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1790 m. ir Vilniaus vaivada ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Vilniaus kaštelionas · 1795 m. ir Vilniaus vaivada ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Vilniaus kaštelionas ir Vilniaus vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Vilniaus kaštelionas ir Vilniaus vaivada panašumų
Palyginimas tarp Vilniaus kaštelionas ir Vilniaus vaivada
Vilniaus kaštelionas yra 127 santykius, o Vilniaus vaivada turi 107. Kaip jie turi bendro 38, Jaccard indeksas yra 16.24% = 38 / (127 + 107).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Vilniaus kaštelionas ir Vilniaus vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
