Panašumai tarp Vilniaus universitetas ir Vilniaus universiteto biblioteka
Vilniaus universitetas ir Vilniaus universiteto biblioteka turi 25 dalykų dažni (Unijapedija): Caras, Eustachijus Valavičius, Jėzuitai, Joachimas Lelevelis, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos Respublikos prezidentūra, Martynas Počobutas, Nikolajus I, Rusijos imperija, Simonas Daukantas, Stanislovas Augustas Poniatovskis, Steponas Batoras, Tomas Žebrauskas, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, Uranija, Valerijonas Protasevičius, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas, Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Vilnius, 1579 m., 1830–1831 m. sukilimas.
Caras
Caras Nikolajus I Caras (serb. ir) – aukščiausias vienvaldžio šalies valdovo titulas Rusijoje nuo 1547 iki 1721 m., Serbijoje nuo 1346 iki 1371 m.
Caras ir Vilniaus universitetas · Caras ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Eustachijus Valavičius
Eustachijus Valavičius (apie 1572 m. Gardinas – 1630 m. sausio 19 d. Verkiai, palaidotas Vilniaus katedros Valavičių koplyčioje) – Vilniaus vyskupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas.
Eustachijus Valavičius ir Vilniaus universitetas · Eustachijus Valavičius ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Jėzuitai
Jėzaus draugija (sutrumpintai SJ), žinomi kaip jėzuitai – Romos katalikų vienuolių ordinas, 1540 m. Ignaco Lojolos ir jo sekėjų įkurtas Romoje.
Jėzuitai ir Vilniaus universitetas · Jėzuitai ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Joachimas Lelevelis
Joachimas Lelevelis (pilnas vardas – Joachimas Juozapas Benediktas Lelevelis,, 1786 m. kovo 22 d. Varšuvoje, Lenkija – 1861 m. gegužės 29 d. Paryžius, Prancūzija) – lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogas, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius, graviūrų meistras, revoliucionierius.
Joachimas Lelevelis ir Vilniaus universitetas · Joachimas Lelevelis ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Lietuva
Lietuva, oficialiai Lietuvos Respublika (LR) – valstybė Šiaurės Europos dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.
Lietuva ir Vilniaus universitetas · Lietuva ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus universitetas · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Lietuvos Respublikos prezidentūra
LR Prezidentūros rūmų kompleksas (žali stogai) LR Prezidentūros rūmų kompleksas Lietuvos prezidentūra – Lietuvos prezidento biuras.
Lietuvos Respublikos prezidentūra ir Vilniaus universitetas · Lietuvos Respublikos prezidentūra ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Martynas Počobutas
Martynas Počobutas-Odlianickis (1728 m. spalio 30 d. Salomenkos k., Gardino apskr., dab. Gardino raj. – 1810 m. vasario 7 d. Daugpilis) – SJ, Vilniaus universiteto rektorius, universiteto observatorijos vedėjas, astronomas, matematikas ir švietėjas.
Martynas Počobutas ir Vilniaus universitetas · Martynas Počobutas ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Nikolajus I
Nikolajaus I monograma Nikolajus I (kitaip dar – Mikalojus I,; lietuviškai dar vadinamas – Mikalojus I; 1796 m. liepos 6 d. – 1855 m. kovo 2 d.) – nuo 1825 iki 1855 metų buvo Rusijos imperatorius.
Nikolajus I ir Vilniaus universitetas · Nikolajus I ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Rusijos imperija
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.
Rusijos imperija ir Vilniaus universitetas · Rusijos imperija ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Simonas Daukantas
S. Daukanto muziejus Papilėje, 2013 m. Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalviuose, dab. Skuodo rajonas – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje, dab. Akmenės rajonas) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
Simonas Daukantas ir Vilniaus universitetas · Simonas Daukantas ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Stanislovas Augustas Poniatovskis
Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732 m. sausio 17 d. Volčine, dab. Baltarusija – 1798 m. vasario 12 d. Sankt Peterburge, Rusija) – paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795 m.).
Stanislovas Augustas Poniatovskis ir Vilniaus universitetas · Stanislovas Augustas Poniatovskis ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Steponas Batoras
Janas Mateika. Steponas Batoras prie Pskovo (1872 m.) ATR Stepono Batoro valdymo laikais Vavelyje Atminimo lenta Vilniaus universiteto Didžiajame kieme Steponas Batoras (lenk. Stefan Batory; vengr. Báthory István, 1533 m. rugsėjo 27 d. – 1586 m. gruodžio 12 d.) – Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576 m.), Lenkijos karalius (1575–1586 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586 m.). Valdė kartu su Ona Jogailaite.
Steponas Batoras ir Vilniaus universitetas · Steponas Batoras ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Tomas Žebrauskas
Tomas Žebrauskas (1714 m. lapkričio 24 d. Žemaitijoje – 1758 m. kovo 18 d. Vilniuje) – Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos astronomas, matematikas, architektas.
Tomas Žebrauskas ir Vilniaus universitetas · Tomas Žebrauskas ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas – 1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas, visiems laikams sunaikinęs šiąvalstybę.
Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir Vilniaus universitetas · Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Uranija
Uranija Uranija ('dangiškoji') – graikų mitologijoje astronomijos ir astrologijos mūza.
Uranija ir Vilniaus universitetas · Uranija ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Valerijonas Protasevičius
Valerijonas Protasevičius (apie 1504-1505 m. Šuškove (Minsko sr.) – 1579 m. gruodžio 31 d. Vilniuje) – Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.
Valerijonas Protasevičius ir Vilniaus universitetas · Valerijonas Protasevičius ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas (sutrumpinimas – VU EVAF) – vienas iš Vilniaus universiteto fakultetų, kuriame ruošiami ekonomikos, vadybos ir vadybos informacinių sistemų specialistai.
Vilniaus universitetas ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas · Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas
Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas (sutrumpinimas – VU FF) – vienas iš Vilniaus universiteto fakultetų, kuriame ruošiami visų pakopų fizikos, elektronikos inžinerijos specialistai.
Vilniaus universitetas ir Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas · Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (santrumpa – VU GMC) – kamieninio akademinio padalinio (fakulteto) statusąturintis Vilniaus universiteto padalinys, kuriame ruošiami biologijos, biochemijos, genetikos, mikrobiologijos, molekulinės biotechnologijos, molekulinės biologijos, neurobiologijos, biofizikos ir kitų gyvybės mokslų specialistai.
Vilniaus universitetas ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras · Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas – Vilniaus universiteto fakultetas, kuriame rengiami komunikacijos ir informacijos specialistai, atliekami šios mokslo krypties tyrimai.
Vilniaus universitetas ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas · Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas (VU TF) – vienas iš Vilniaus universiteto (VU) fakultetų, kuriame ruošiami teisės specialistai.
Vilniaus universitetas ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetas · Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Vilniaus universitetas ir Vilnius · Vilniaus universiteto biblioteka ir Vilnius ·
1579 m.
1579 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1579 m. ir Vilniaus universitetas · 1579 m. ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
1830–1831 m. sukilimas
Žemėlapis, rodantis pagrindinius sukilimo pradžios įvykius Varšuvoje naktį iš 1830 m. lapkričio 29 d. į lapkričio 30 d. 1830–1831 m.
1830–1831 m. sukilimas ir Vilniaus universitetas · 1830–1831 m. sukilimas ir Vilniaus universiteto biblioteka ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Vilniaus universitetas ir Vilniaus universiteto biblioteka turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Vilniaus universitetas ir Vilniaus universiteto biblioteka panašumų
Palyginimas tarp Vilniaus universitetas ir Vilniaus universiteto biblioteka
Vilniaus universitetas yra 115 santykius, o Vilniaus universiteto biblioteka turi 113. Kaip jie turi bendro 25, Jaccard indeksas yra 10.96% = 25 / (115 + 113).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Vilniaus universitetas ir Vilniaus universiteto biblioteka santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: