Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija turi 27 dalykų dažni (Unijapedija): Andrius Benediktas Klongevičius, Antanas Pranciškus Audzevičius, Benediktas Vaina, Eustachijus Valavičius, Ignotas Masalskis, Janas Dlugošas, Jogaila, Jonas Civinskis, Jonas Nepomukas Kosakovskis, Julijonas Steponavičius, Jurgis Matulaitis, Jurgis Tiškevičius, Krokuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Povilas Alšėniškis, Pranciškonai, Rusija, Trakai, Valerijonas Protasevičius, Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia, Vilniaus universitetas, Vytautas Didysis, 1388 m., 1610 m., 1801 m., 1925 m..
Andrius Benediktas Klongevičius
Andrius Benediktas Klongevičius (Klungys) (1766 m. (iki 1767 m. sausio 1 d.) netoli Alūkstos – 1841 m. gruodžio 27 d. Vilniuje) – Vilniaus vyskupas, teologijos daktaras.
Andrius Benediktas Klongevičius ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Andrius Benediktas Klongevičius ir Vilniaus vyskupija ·
Antanas Pranciškus Audzevičius
Antanas Pranciškus Audzevičius (Audzijonis; 1834 m. rugsėjo 21 d. Telžiai, Skrebotiškio valsčius – 1895 m. birželio 10 d. Vilnius) – katalikų dvasininkas, teologas, pedagogas, Vilniaus vyskupas.
Antanas Pranciškus Audzevičius ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Antanas Pranciškus Audzevičius ir Vilniaus vyskupija ·
Benediktas Vaina
Benediktas Vaina (? – 1615 m. spalio 22 d.) – LDK religinis veikėjas.
Benediktas Vaina ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Benediktas Vaina ir Vilniaus vyskupija ·
Eustachijus Valavičius
Eustachijus Valavičius (apie 1572 m. Gardinas – 1630 m. sausio 19 d. Verkiai, palaidotas Vilniaus katedros Valavičių koplyčioje) – Vilniaus vyskupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas.
Eustachijus Valavičius ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Eustachijus Valavičius ir Vilniaus vyskupija ·
Ignotas Masalskis
Ignotas Jokūbas Masalskis (1726 m. liepos 30 d. – 1794 m. birželio 28 d.) – Vilniaus vyskupas, Verkių rūmų statytojas, Vilniaus katedros rekonstrukcijos fundatorius, pirmasis Edukacinės komisijos pirmininkas.
Ignotas Masalskis ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Ignotas Masalskis ir Vilniaus vyskupija ·
Janas Dlugošas
Janas Dlugošas (1415 m. gruodžio 1 d. Bžežnica, Radomo pavietas – 1480 m. gegužės 19 d. Krokuva) – lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas.
Janas Dlugošas ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Janas Dlugošas ir Vilniaus vyskupija ·
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Jogaila ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Jogaila ir Vilniaus vyskupija ·
Jonas Civinskis
Jonas Civinskis (1772 m. Kuzmičai, Ašmenos apskritis – 1846 m. lapkričio 17 d., palaidotas Vilniaus arkikatedroje) – Lietuvos vyskupas.
Jonas Civinskis ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Jonas Civinskis ir Vilniaus vyskupija ·
Jonas Nepomukas Kosakovskis
Jonas Nepomukas Kosakovskis (1755 m. gegužės 16 d. – 1808 m. rugpjūčio 26 d.) – LDK XVIII a. pabaigos veikėjas, Vilniaus vyskupas, vienuolių trinitorių veiklos rėmėjas Lietuvoje (pritarė vienuolių įkurdinimui Jonavoje 1802 m., juos rėmė).
Jonas Nepomukas Kosakovskis ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Jonas Nepomukas Kosakovskis ir Vilniaus vyskupija ·
Julijonas Steponavičius
Akmeninio Rūpintojėlio koplystulpis Arkivysk. Julijono Steponavičiaus apaštalavimui Žagarėje atminti. Kun. Mariaus Dyglio foto, 2011 m. Vilniaus katedroje Julijonas Steponavičius (1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapija, dabartinėje Baltarusijoje – 1991 m. birželio 18 d. Vilniuje) – arkivyskupas, tremtinys, Vilniaus arkivyskupijos apaštalinis administratorius.
Julijonas Steponavičius ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Julijonas Steponavičius ir Vilniaus vyskupija ·
Jurgis Matulaitis
Palaimintasis Jurgis Matulevičius-Matulaitis MIC (1871 m. balandžio 13 d. Lūginėje, Šunskų valsčius – 1927 m. sausio 27 d. Kaune) – Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (1918–1925 m.), arkivyskupas (1925–1927 m.).
Jurgis Matulaitis ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Jurgis Matulaitis ir Vilniaus vyskupija ·
Jurgis Tiškevičius
Jurgis Tiškevičius (1596 m. Vištytyje, Baltarusija – 1656 m. sausio 17 d. Domnau prie Karaliaučiaus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas.
Jurgis Tiškevičius ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Jurgis Tiškevičius ir Vilniaus vyskupija ·
Krokuva
Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Krokuva ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Krokuva ir Vilniaus vyskupija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilniaus vyskupija ·
Povilas Alšėniškis
Povilas Alšėniškis (m. 1555 m. rugsėjo 4 d. Vilnius, palaidotas Vilniaus arkikatedroje) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.
Povilas Alšėniškis ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Povilas Alšėniškis ir Vilniaus vyskupija ·
Pranciškonai
Pranciškonų ordino emblema Francisko de Surbarano paveiksle (Franciskas yra ispaniškas Pranciškaus vardo varijantas) Pranciškonas – Romos katalikų vienuolių ordino, kurio regula orientuota pagal šv. Pranciškaus Asyžiečio regulą, narys.
Pranciškonai ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Pranciškonai ir Vilniaus vyskupija ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Rusija ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Rusija ir Vilniaus vyskupija ·
Trakai
Trakai – miestas Vilniaus apskrityje, už 30 km į vakarus nuo Vilniaus centro.
Trakai ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Trakai ir Vilniaus vyskupija ·
Valerijonas Protasevičius
Valerijonas Protasevičius (apie 1504-1505 m. Šuškove (Minsko sr.) – 1579 m. gruodžio 31 d. Vilniuje) – Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus vyskupas.
Valerijonas Protasevičius ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Valerijonas Protasevičius ir Vilniaus vyskupija ·
Vilniaus arkivyskupija
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika yra arkivyskupijos centras Vilniaus arkivyskupija – 1925 m. sudaryta vyskupija.
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus arkivyskupija · Vilniaus arkivyskupija ir Vilniaus vyskupija ·
Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia
Stanislovo Moniuškos biustu Vilniaus šv.
Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia ir Vilniaus vyskupija ·
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus universitetas · Vilniaus universitetas ir Vilniaus vyskupija ·
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vytautas Didysis · Vilniaus vyskupija ir Vytautas Didysis ·
1388 m.
1388 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1388 m. ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · 1388 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1610 m.
1610 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1610 m. ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · 1610 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1801 m.
1801 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1801 m. ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · 1801 m. ir Vilniaus vyskupija ·
1925 m.
1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1925 m. ir Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika · 1925 m. ir Vilniaus vyskupija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija panašumų
Palyginimas tarp Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija
Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika yra 139 santykius, o Vilniaus vyskupija turi 377. Kaip jie turi bendro 27, Jaccard indeksas yra 5.23% = 27 / (139 + 377).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika ir Vilniaus vyskupija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
