Panašumai tarp Vitebsko kaštelionas ir Vitebsko vaivada
Vitebsko kaštelionas ir Vitebsko vaivada turi 27 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai, Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai, Juozapas Antanas Sologubas, Juozapas Prozoras, Kazimieras Aleksandras Pociejus, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuvos didysis etmonas, Martynas Mykolas Oginskis, Mykolas Kosakovskis, Polocko vaivada, Ponų taryba, Samuelis Šimonas Sanguška, Trakų kaštelionas, Vitebsko vaivadija, 1503 m., 1569 m., 1588 m., 1626 m., 1639 m., 1730 m., 1752 m., 1772 m., 1781 m., 1793 m., 1795 m..
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Vitebsko kaštelionas · Abiejų Tautų Respublika ir Vitebsko vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai – žemesnieji Abiejų Tautų Respublikos valstybinės valdžios pareigūnai, vykdę valdžios funkcijas kunigaikštystėse, vaivadijose ir kituose teritoriniuose administraciniuose vienetuose.
Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Vitebsko kaštelionas · Abiejų Tautų Respublikos žemietijų pareigūnai ir Vitebsko vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai
Centrinės valdžios urėdai – aukščiausi Abiejų Tautų Respublikos centrinės vykdomosios valdžios pareigūnai.
Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Vitebsko kaštelionas · Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios urėdai ir Vitebsko vaivada ·
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai – aukščiausio valstybinio rango Abiejų Tautų Respublikos pareigūnai.
Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Vitebsko kaštelionas · Abiejų Tautų Respublikos Senato urėdai ir Vitebsko vaivada ·
Juozapas Antanas Sologubas
Juozapas Antanas Sologubas (1709 m. birželio 26 d. – 1781 m. gegužės 4 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Žemaitijos (1742–1748 m.) ir Vitebsko kaštelionas (1748–1752 m.), Vitebsko vaivada (1752–1781 m.), Lietuvos Tribunolo maršalka (1751 m.), Sanicko seniūnas.
Juozapas Antanas Sologubas ir Vitebsko kaštelionas · Juozapas Antanas Sologubas ir Vitebsko vaivada ·
Juozapas Prozoras
Juozapas Prozoras (1723 − 1788 m. spalio 22) − LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Kauno paseniūnis, Kauno vaiskis (1755), Kauno seniūnas (1764), karaliaus papulkininkis (1756), LDK armijos generolas-majoras (1762), Nuolatinės tarybos narys (1776), Lietuvos Tribunolo maršalka (1781), Vitebsko kaštelionas (1774−1781), Vitebsko vaivada (1781−1787).
Juozapas Prozoras ir Vitebsko kaštelionas · Juozapas Prozoras ir Vitebsko vaivada ·
Kazimieras Aleksandras Pociejus
Kazimieras Aleksandras Pociejus (1666 m. kovo 14 d. – 1728 m. birželio 10 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Trakų vėliavininkas (1692–1700 m.), Vitebsko (1700–1703 m.) ir Trakų kaštelionas (1703–1705 m.), Vitebsko vaivada (1705–1728 m.), Rohačovo, Suražo ir Žiežmarių seniūnas.
Kazimieras Aleksandras Pociejus ir Vitebsko kaštelionas · Kazimieras Aleksandras Pociejus ir Vitebsko vaivada ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vitebsko kaštelionas · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vitebsko vaivada ·
Lietuvos didysis etmonas
LDK didžiojo etmono herbas - buožė Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras.
Lietuvos didysis etmonas ir Vitebsko kaštelionas · Lietuvos didysis etmonas ir Vitebsko vaivada ·
Martynas Mykolas Oginskis
Martynas Mykolas Oginskis (1672 m. Vitebske – 1750 m. balandžio 2 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
Martynas Mykolas Oginskis ir Vitebsko kaštelionas · Martynas Mykolas Oginskis ir Vitebsko vaivada ·
Mykolas Kosakovskis
Mykolas Kosakovskis (Michał Kossakowski; 1733 m. liepos 23 d. – 1798 m. sausio 18 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos iždo raštininkas, Kauno pastalininkas, Vitebsko kaštelionas (1781–1787), Vitebsko (1787–1794) ir Braclavo vaivada (1794–1795).
Mykolas Kosakovskis ir Vitebsko kaštelionas · Mykolas Kosakovskis ir Vitebsko vaivada ·
Polocko vaivada
Polocko vaivadijos herbas Polocko vaivadija XVII a. (pažymėta raudonai) Polocko vaivadija Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje Polocko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Polocko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų.
Polocko vaivada ir Vitebsko kaštelionas · Polocko vaivada ir Vitebsko vaivada ·
Ponų taryba
Ponų taryba arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios organas, kilęs iš Vytauto įsteigtos Didžiojo kunigaikščio tarybos, 1569 m. pagal Liublino unijos nuostatus kartu su Lenkijos karaliaus taryba (Rada królewska) tapusi Abiejų Tautų Respublikos senato dalimi.
Ponų taryba ir Vitebsko kaštelionas · Ponų taryba ir Vitebsko vaivada ·
Samuelis Šimonas Sanguška
Kunigaikštis Samuelis Šimonas Sanguška (1570–1638 m. lapkritis) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Oršos maršalka ir Mstislavlio kaštelionas (nuo 1620 metų), Vitebsko kaštelionas (1621–1626), Vitebsko vaivada (1626–1638), Suražo seniūnas.
Samuelis Šimonas Sanguška ir Vitebsko kaštelionas · Samuelis Šimonas Sanguška ir Vitebsko vaivada ·
Trakų kaštelionas
Trakų vaivadijos herbasTrakų vaivadija (pažymėta raudonai) XVII a. Trakų kaštelionas – antrasis pagal rangąpo Trakų vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Trakų vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
Trakų kaštelionas ir Vitebsko kaštelionas · Trakų kaštelionas ir Vitebsko vaivada ·
Vitebsko vaivadija
Vitebsko vaivadija – nuo 1503 m.
Vitebsko kaštelionas ir Vitebsko vaivadija · Vitebsko vaivada ir Vitebsko vaivadija ·
1503 m.
1503 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1503 m. ir Vitebsko kaštelionas · 1503 m. ir Vitebsko vaivada ·
1569 m.
1569 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1569 m. ir Vitebsko kaštelionas · 1569 m. ir Vitebsko vaivada ·
1588 m.
1588 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1588 m. ir Vitebsko kaštelionas · 1588 m. ir Vitebsko vaivada ·
1626 m.
1626 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1626 m. ir Vitebsko kaštelionas · 1626 m. ir Vitebsko vaivada ·
1639 m.
1639 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1639 m. ir Vitebsko kaštelionas · 1639 m. ir Vitebsko vaivada ·
1730 m.
1730 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1730 m. ir Vitebsko kaštelionas · 1730 m. ir Vitebsko vaivada ·
1752 m.
1752 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1752 m. ir Vitebsko kaštelionas · 1752 m. ir Vitebsko vaivada ·
1772 m.
1772 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1772 m. ir Vitebsko kaštelionas · 1772 m. ir Vitebsko vaivada ·
1781 m.
1781 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1781 m. ir Vitebsko kaštelionas · 1781 m. ir Vitebsko vaivada ·
1793 m.
1793 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1793 m. ir Vitebsko kaštelionas · 1793 m. ir Vitebsko vaivada ·
1795 m.
1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1795 m. ir Vitebsko kaštelionas · 1795 m. ir Vitebsko vaivada ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Vitebsko kaštelionas ir Vitebsko vaivada turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Vitebsko kaštelionas ir Vitebsko vaivada panašumų
Palyginimas tarp Vitebsko kaštelionas ir Vitebsko vaivada
Vitebsko kaštelionas yra 83 santykius, o Vitebsko vaivada turi 102. Kaip jie turi bendro 27, Jaccard indeksas yra 14.59% = 27 / (83 + 102).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Vitebsko kaštelionas ir Vitebsko vaivada santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: