Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Vitebsko vaivada ir Vladislovas Valavičius
Vitebsko vaivada ir Vladislovas Valavičius turi 8 dalykų dažni (Unijapedija): Jonas Antanas Chrapovickis, Kristupas Kiška, Leonardas Pociejus, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Povilas Jonas Sapiega, 1639 m., 1656 m., 1668 m..
Jonas Antanas Chrapovickis
Jonas Antanas Chrapovickis (1612 m. spalio 1 d. Padbiarezė prie Vitebsko – 1685 m. lapkričio 3 d. Lukiškės prie Vitebsko) – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas.
Jonas Antanas Chrapovickis ir Vitebsko vaivada · Jonas Antanas Chrapovickis ir Vladislovas Valavičius ·
Kristupas Kiška
Kristupas Kiška (1590–1646 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Mstislavlio vaivada, Vitebsko vaivada, Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalka, vienas turtingiausių Lietuvos didikų.
Kristupas Kiška ir Vitebsko vaivada · Kristupas Kiška ir Vladislovas Valavičius ·
Leonardas Pociejus
Leonardas Pociejus (apie 1730 – 1774 birželio 14) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis stovyklininkas (1752–1771) ir Lietuvos didysis sargybinis (1771–1774), Rogačiovo ir Valkininkų seniūnas.
Leonardas Pociejus ir Vitebsko vaivada · Leonardas Pociejus ir Vladislovas Valavičius ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vitebsko vaivada · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vladislovas Valavičius ·
Povilas Jonas Sapiega
Povilas Jonas Sapiega (1609–1665 m. gruodžio 30 d., Ružanai) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas.
Povilas Jonas Sapiega ir Vitebsko vaivada · Povilas Jonas Sapiega ir Vladislovas Valavičius ·
1639 m.
1639 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1639 m. ir Vitebsko vaivada · 1639 m. ir Vladislovas Valavičius ·
1656 m.
1656 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1656 m. ir Vitebsko vaivada · 1656 m. ir Vladislovas Valavičius ·
1668 m.
1668 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1668 m. ir Vitebsko vaivada · 1668 m. ir Vladislovas Valavičius ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Vitebsko vaivada ir Vladislovas Valavičius turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Vitebsko vaivada ir Vladislovas Valavičius panašumų
Palyginimas tarp Vitebsko vaivada ir Vladislovas Valavičius
Vitebsko vaivada yra 102 santykius, o Vladislovas Valavičius turi 44. Kaip jie turi bendro 8, Jaccard indeksas yra 5.48% = 8 / (102 + 44).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Vitebsko vaivada ir Vladislovas Valavičius santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
