Panašumai tarp Vokiečių ordinas ir Žalgirio mūšis (paveikslas)
Vokiečių ordinas ir Žalgirio mūšis (paveikslas) turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Žalgirio mūšis, Jogaila, Krokuva, Lenkija, Lenkijos karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Viena, Vokiečių ordino didysis magistras, Vokietija, Vytautas Didysis, 1410 m..
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis – 1410 m.
Vokiečių ordinas ir Žalgirio mūšis · Žalgirio mūšis ir Žalgirio mūšis (paveikslas) ·
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Jogaila ir Vokiečių ordinas · Jogaila ir Žalgirio mūšis (paveikslas) ·
Krokuva
Krokuva – miestas-apskritis pietų Lenkijoje, Vyslos aukštupyje, Mažosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras.
Krokuva ir Vokiečių ordinas · Krokuva ir Žalgirio mūšis (paveikslas) ·
Lenkija
Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.
Lenkija ir Vokiečių ordinas · Lenkija ir Žalgirio mūšis (paveikslas) ·
Lenkijos karalystė
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio.
Lenkijos karalystė ir Vokiečių ordinas · Lenkijos karalystė ir Žalgirio mūšis (paveikslas) ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vokiečių ordinas · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žalgirio mūšis (paveikslas) ·
Viena
Viena – didžiausias Austrijos miestas, sostinė ir kartu viena iš devynių Austrijos žemių.
Viena ir Vokiečių ordinas · Viena ir Žalgirio mūšis (paveikslas) ·
Vokiečių ordino didysis magistras
Vokiečių ordino didžiojo magistro herbas Vokiečių ordino magistras arba Didysis magistras – Vokiečių ordino vyriausiasis vadovas, mokytojas, aukščiausias kryžiuočių vokiečių ordino ir jo valdomos teritorijos pareigūnas, vyriausiasis ordino kariuomenės vadas.
Vokiečių ordinas ir Vokiečių ordino didysis magistras · Vokiečių ordino didysis magistras ir Žalgirio mūšis (paveikslas) ·
Vokietija
Vokietija, oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – valstybė Vidurio Europoje.
Vokietija ir Vokiečių ordinas · Vokietija ir Žalgirio mūšis (paveikslas) ·
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Vokiečių ordinas ir Vytautas Didysis · Vytautas Didysis ir Žalgirio mūšis (paveikslas) ·
1410 m.
1410 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1410 m. ir Vokiečių ordinas · 1410 m. ir Žalgirio mūšis (paveikslas) ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Vokiečių ordinas ir Žalgirio mūšis (paveikslas) turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Vokiečių ordinas ir Žalgirio mūšis (paveikslas) panašumų
Palyginimas tarp Vokiečių ordinas ir Žalgirio mūšis (paveikslas)
Vokiečių ordinas yra 153 santykius, o Žalgirio mūšis (paveikslas) turi 65. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 5.05% = 11 / (153 + 65).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Vokiečių ordinas ir Žalgirio mūšis (paveikslas) santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite: