Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Vytautas Didysis ir Žemaitijos seniūnija
Vytautas Didysis ir Žemaitijos seniūnija turi 11 dalykų dažni (Unijapedija): Žemaitija, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Jogaila, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Melno taika, Nevėžis, Prūsija, Racionžo taika, Trakų kunigaikštystė, Vilnius, Vokiečių ordinas.
Žemaitija
Žemaitija (anksčiau tiesiog Žemaičiai) – Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas.
Vytautas Didysis ir Žemaitija · Žemaitija ir Žemaitijos seniūnija ·
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Vytautas Didysis · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Žemaitijos seniūnija ·
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Jogaila ir Vytautas Didysis · Jogaila ir Žemaitijos seniūnija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vytautas Didysis · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žemaitijos seniūnija ·
Melno taika
Sutarties dokumentas 31745 Jurbarko ir Tauragės raj. paribyje) Melno taika – 1422 m.
Melno taika ir Vytautas Didysis · Melno taika ir Žemaitijos seniūnija ·
Nevėžis
Nevėžis – vidurio Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.
Nevėžis ir Vytautas Didysis · Nevėžis ir Žemaitijos seniūnija ·
Prūsija
Prūsija – istorinė Europos valstybė pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Prūsija ir Vytautas Didysis · Prūsija ir Žemaitijos seniūnija ·
Racionžo taika
Racionžo taikos sutarties teksto originalas Racionžo taika, Racionžo sutartis – Lenkijos karalystės, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Teutonų ordino taikos sutartis dėl Dobrynės žemės ir Žemaitijos, pasirašyta 1404 m.
Racionžo taika ir Vytautas Didysis · Racionžo taika ir Žemaitijos seniūnija ·
Trakų kunigaikštystė
Kunigaikštystę sudarė Trakų žemė (Trakai su aplinkiniais valsčiais, vėliau iš jų sudaryta Trakų apskritis), Gardinas su apylinkėmis, buvusios jotvingių žemės iki Raigardo ir Bebro upės, Palenkė iki Brastos.
Trakų kunigaikštystė ir Vytautas Didysis · Trakų kunigaikštystė ir Žemaitijos seniūnija ·
Vilnius
Vilnius – Lietuvos sostinė.
Vilnius ir Vytautas Didysis · Vilnius ir Žemaitijos seniūnija ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Vokiečių ordinas ir Vytautas Didysis · Vokiečių ordinas ir Žemaitijos seniūnija ·
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Vytautas Didysis ir Žemaitijos seniūnija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Vytautas Didysis ir Žemaitijos seniūnija panašumų
Palyginimas tarp Vytautas Didysis ir Žemaitijos seniūnija
Vytautas Didysis yra 102 santykius, o Žemaitijos seniūnija turi 133. Kaip jie turi bendro 11, Jaccard indeksas yra 4.68% = 11 / (102 + 133).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Vytautas Didysis ir Žemaitijos seniūnija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
