Šiauliai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Nuorodos: Skirtumus, Panašumai, Jaccard panašumas koeficientas, Nuorodos.

Skirtumas tarp Šiauliai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Šiauliai vs. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Žemaitijos seniūnija

Žemaitijos seniūnija – LDK administracinis vienetas nuo 1409 ar 1411 m. iki 1795 m.

Šiauliai ir Žemaitijos seniūnija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žemaitijos seniūnija · Žiūrėti daugiau »

Žygimantas Senasis

Žygimantas Senasis (1467 m. sausio 1 d. – 1548 m. balandžio 1 d.) – Jogailaičių dinastijos LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548).

Šiauliai ir Žygimantas Senasis · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žygimantas Senasis · Žiūrėti daugiau »

Baudžiava

VI-XII a. vergų ar baudžiauninkų kostiumai.Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą.

Šiauliai ir Baudžiava · Baudžiava ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Kalavijuočių ordinas

Kalavijuočių ordino kryžius Kalavijuočių ordino antspaudas Kalavijuočių ordino riteris apie 1230 m. Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.

Šiauliai ir Kalavijuočių ordinas · Kalavijuočių ordinas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Katalikybė

Katalikybė („bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka.

Šiauliai ir Katalikybė · Katalikybė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lenkija

Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje.

Šiauliai ir Lenkija · Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Lietuviai

Lietuviai – Europos tauta.

Šiauliai ir Lietuviai · Lietuviai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »

Rusijos imperija

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo.

Šiauliai ir Rusijos imperija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusijos imperija · Žiūrėti daugiau »

Ryga

Rygos vaizdas Nacionalinis teatras Ryga – didžiausias Latvijos miestas, šalies sostinė.

Šiauliai ir Ryga · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Ryga · Žiūrėti daugiau »

Totoriai

Žemėlapis: totoriai Тotoriai – tiurkų ir mongolų genčių grupės istorinis pavadinimas.

Šiauliai ir Totoriai · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Totoriai · Žiūrėti daugiau »

Ukraina

Ukraina – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje.

Šiauliai ir Ukraina · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Ukraina · Žiūrėti daugiau »

Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė.

Šiauliai ir Vilnius · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilnius · Žiūrėti daugiau »

1795 m.

1795 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Šiauliai ir 1795 m. · 1795 m. ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė · Žiūrėti daugiau »