Greičiau nei naršyklėje!Panašumai tarp Žemaitija ir Žemaitijos seniūnija
Žemaitija ir Žemaitijos seniūnija turi 35 dalykų dažni (Unijapedija): Abiejų Tautų Respublika, Ariogala, Šiauliai, Žemaičių tarmė, Bajorai (Lietuva ir Lenkija), Jogaila, Kražiai, Kretinga, Kvėdarna, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Melno taika, Nevėžis, Palanga, Plungė, Racionžo taika, Raseiniai, Rietavas, Rusija, Skuodas, Telšiai, Telšių vyskupija, Trakų kunigaikštystė, Vaivadija, Valsčius, Varniai, Veliuona, Vokiečių ordinas, Vytautas Didysis, 1259 m., 1260 m., ..., 1398 m., 1404 m., 1409 m., 1422 m., 1764 m.. Išplėsti indeksą (5 daugiau) »
Abiejų Tautų Respublika
Abiejų Tautų Respublika (ATR), taip pat žinoma kaip Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, arba Žečpospolita – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, sukurta po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki trečiojo ATR padalijimo 1795 m. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.
Abiejų Tautų Respublika ir Žemaitija · Abiejų Tautų Respublika ir Žemaitijos seniūnija ·
Ariogala
Ariogala – miestas Raseinių rajono savivaldybėje, 31 km į pietryčius nuo Raseinių, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento, Ariogalos kalvagūbryje (90–100 m virš jūros lygio).
Ariogala ir Žemaitija · Ariogala ir Žemaitijos seniūnija ·
Šiauliai
Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas.
Šiauliai ir Žemaitija · Šiauliai ir Žemaitijos seniūnija ·
Žemaičių tarmė
Mosėdyje (Skuodo raj.) gamtos objekto – įspėjimas šiukšlintojams (Kauno raj.) Žemaičių tarmė () – lietuvių kalbos tarmė,.
Žemaitija ir Žemaičių tarmė · Žemaitijos seniūnija ir Žemaičių tarmė ·
Bajorai (Lietuva ir Lenkija)
Šlėkta, šlėktos, arba bajorai (bajorija) – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Žemaitija · Bajorai (Lietuva ir Lenkija) ir Žemaitijos seniūnija ·
Jogaila
Jogaila (1352 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1377–1401), taip pat tituluotas „Rusios valdovu ir tėvoniu“, ir Lenkijos karalius (1386–1434) Vladislovas II Jogaila.
Jogaila ir Žemaitija · Jogaila ir Žemaitijos seniūnija ·
Kražiai
Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Kelmės, prie kelio Kelmė–Varniai.
Kražiai ir Žemaitija · Kražiai ir Žemaitijos seniūnija ·
Kretinga
Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, 11 km į rytus nuo Palangos ir 21 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos.
Kretinga ir Žemaitija · Kretinga ir Žemaitijos seniūnija ·
Kvėdarna
Kvėdarna – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, kelių ir sankirtoje, 14 km į šiaurės vakarus nuo Šilalės, prie Jūros upės.
Kvėdarna ir Žemaitija · Kvėdarna ir Žemaitijos seniūnija ·
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (rusėn. Велїкое кнꙗзство Лїтовское) – XIII–XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visądabartinę Lietuvąir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visądabartinę Lietuvąir visądabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąjądabartinę Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. – dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė. LDK buvo daugiatautė valstybė, pasižymėjusi kalbų, tikėjimų ir kultūrų įvairove. Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius. Didžiąjąkunigaikštystę įkūrė lietuviškas žemes suvienijęs Mindaugas. Jis taip pat buvo pirmasis LDK valdovas, kuris priėmė katalikų tikėjimąir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi 1253 m. Iki Mindaugo nužudymo Lietuva buvo krikščioniška karalystė. Kiti valdovai grįžo prie senojo tikėjimo. LDK, kaip pagoniška valstybė tapo šiaurės kryžiaus žygių taikiniu ir buvo nuolat puldinėjama kryžiuočių ir kalavijuočių (tai tęsėsi ir po Lietuvos krikšto 1387 m.) Valdant Gediminui sparčiai plėstos kunigaikštystės žemės; tokiąpolitikątęsė ir jo sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. pasirašė Krėvos uniją, remiantis kuria Lietuva buvo apkrikštyta ir buvo įsteigta dinastinė unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės. Dėl to 1386–1569 m. LDK ir Lenkijąvaldė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas. LDK valdant Kęstučio sūnui Vytautui Didžiajam šaliai priklausė didžiausios teritorijos, Žalgirio mūšyje 1410 m. buvo sumušti kryžiuočiai, sudarytos sąlygos rastis Lietuvos didikams, didesnę galiąįgavo Didžiojo kunigaikščio taryba. Po Vytauto mirties Lietuvos santykiai su Lenkija ėmė prastėti.J. Kiaupienė. Gediminaičiai ir Jogailaičiai prie Vytauto palikimo. Gimtoji istorija 2: Nuo 7 iki 12 klasės (Lietuvos istorijos vadovėlis). CD. (2003) Elektroninės leidybos namai: Vilnius. Lietuvos didikai Radvilos bandė išardyti asmeninę unijąsu Lenkiija. 1569 m. LDK pasirašė Liublino uniją, pagal kuriąLDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką(ATR). Stiprėjant Apšvietos idealams Europoje, ATR pasirašyta Gegužės trečiosios Konstitucija. Tačiau atsinaujinusi ATR 1792 m. buvo užimta Rusijos imperijos ir LDK rytinės teritorijos prijungtos prie Rusijos. Tado Kosčiuškos vadovaujami sukilėliai sukilimu bandė susigrąžinti atplėštas žemes, tačiau sukilimui žlugus 1795 m. likusi LDK teritorija buvo galutinai pasidalinta tarp Rusijos ir Prūsijos ir LDK nustojo egzistavusi. 1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žemaitija · Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Žemaitijos seniūnija ·
Melno taika
Sutarties dokumentas 31745 Jurbarko ir Tauragės raj. paribyje) Melno taika – 1422 m.
Melno taika ir Žemaitija · Melno taika ir Žemaitijos seniūnija ·
Nevėžis
Nevėžis – vidurio Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas.
Nevėžis ir Žemaitija · Nevėžis ir Žemaitijos seniūnija ·
Palanga
Palanga – miestas Žemaitijoje, prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas.
Palanga ir Žemaitija · Palanga ir Žemaitijos seniūnija ·
Plungė
Plungė – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 27 km į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės.
Plungė ir Žemaitija · Plungė ir Žemaitijos seniūnija ·
Racionžo taika
Racionžo taikos sutarties teksto originalas Racionžo taika, Racionžo sutartis – Lenkijos karalystės, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Teutonų ordino taikos sutartis dėl Dobrynės žemės ir Žemaitijos, pasirašyta 1404 m.
Racionžo taika ir Žemaitija · Racionžo taika ir Žemaitijos seniūnija ·
Raseiniai
Raseiniai – miestas vidurio vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento.
Raseiniai ir Žemaitija · Raseiniai ir Žemaitijos seniūnija ·
Rietavas
Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės.
Rietavas ir Žemaitija · Rietavas ir Žemaitijos seniūnija ·
Rusija
Rusija, oficialiai Rusijos Federacija – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje.
Rusija ir Žemaitija · Rusija ir Žemaitijos seniūnija ·
Skuodas
Skuodas – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje, 75 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 2 km į pietus nuo Latvijos sienos.
Skuodas ir Žemaitija · Skuodas ir Žemaitijos seniūnija ·
Telšiai
Telšiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių.
Telšiai ir Žemaitija · Telšiai ir Žemaitijos seniūnija ·
Telšių vyskupija
Telšių vyskupija – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų, didžiausia pagal plotą.
Telšių vyskupija ir Žemaitija · Telšių vyskupija ir Žemaitijos seniūnija ·
Trakų kunigaikštystė
Kunigaikštystę sudarė Trakų žemė (Trakai su aplinkiniais valsčiais, vėliau iš jų sudaryta Trakų apskritis), Gardinas su apylinkėmis, buvusios jotvingių žemės iki Raigardo ir Bebro upės, Palenkė iki Brastos.
Trakų kunigaikštystė ir Žemaitija · Trakų kunigaikštystė ir Žemaitijos seniūnija ·
Vaivadija
Vaivadija – aukščiausias administracinis vienetas Lenkijos karalystėje nuo XV a ir Abiejų Tautų Respublikoje 1582–1795 m. bei didžiausias savivaldus administracinis teritorinis vienetas Lenkijos Respublikoje nuo 1999 m.
Vaivadija ir Žemaitija · Vaivadija ir Žemaitijos seniūnija ·
Valsčius
Valsčius – mažesnysis administracinis teritorinis vienetas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Abiejų Tautų Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Rusijos imperijoje bei kitose šalyse; seniausia teritorinė organizacija Lietuvoje, derinusi bendruomenės ir valstybės reikalus.
Valsčius ir Žemaitija · Valsčius ir Žemaitijos seniūnija ·
Varniai
Varniai – miestas Telšių rajono savivaldybėje, 33 km į pietus nuo Telšių, prie Varnelės upės.
Varniai ir Žemaitija · Varniai ir Žemaitijos seniūnija ·
Veliuona
Veliuona – miestelis Jurbarko rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 36 km į rytus nuo Jurbarko, prie kelio, dešiniajame Nemuno krante.
Veliuona ir Žemaitija · Veliuona ir Žemaitijos seniūnija ·
Vokiečių ordinas
Vokiečių ordinas (VO), oficialiai Švč.
Vokiečių ordinas ir Žemaitija · Vokiečių ordinas ir Žemaitijos seniūnija ·
Vytautas Didysis
Vytautas Didysis (~1350 m. – 1430 m. spalio 27 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m.
Vytautas Didysis ir Žemaitija · Vytautas Didysis ir Žemaitijos seniūnija ·
1259 m.
1259 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1259 m. ir Žemaitija · 1259 m. ir Žemaitijos seniūnija ·
1260 m.
1260 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1260 m. ir Žemaitija · 1260 m. ir Žemaitijos seniūnija ·
1398 m.
1398 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1398 m. ir Žemaitija · 1398 m. ir Žemaitijos seniūnija ·
1404 m.
1404 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1404 m. ir Žemaitija · 1404 m. ir Žemaitijos seniūnija ·
1409 m.
1409 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1409 m. ir Žemaitija · 1409 m. ir Žemaitijos seniūnija ·
1422 m.
1422 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
1422 m. ir Žemaitija · 1422 m. ir Žemaitijos seniūnija ·
1764 m.
1764 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Šiame sąraše nurodyti atsakymus į šiuos klausimus
- Kas Žemaitija ir Žemaitijos seniūnija turi bendro
- Kokie yra skirtumai tarp Žemaitija ir Žemaitijos seniūnija panašumų
Palyginimas tarp Žemaitija ir Žemaitijos seniūnija
Žemaitija yra 110 santykius, o Žemaitijos seniūnija turi 133. Kaip jie turi bendro 35, Jaccard indeksas yra 14.40% = 35 / (110 + 133).
Nuorodos
Šis straipsnis parodo skirtumą tarp Žemaitija ir Žemaitijos seniūnija santykius. Norėdami pasiekti kiekvieną straipsnį, iš kurio buvo išgautas informacija, apsilankykite:
